Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoğanas, atrodo, susidūrė su pirmuoju rimtu iššūkiu. Protestuotojai Turkijoje ministrą pirmininką kaltino diktatoriškumu, o šis atrėžė, kad kaltinimai – iš piršto laužti.

Kruvini protestai

Situacija Turkijoje – iš tiesų įtempta. Viskas prasidėjo penktadienį.

Stambule, didžiausiame Turkijos mieste, planuojama likviduoti Gezio parką pagrindinėje miesto Taksimo aikštėje. Čia, kaip ir Egipto sostinės Kairo Tahriro aikštėje, dažnai organizuojami mitingai.

Statybos aikštėje prasidėjo praėjusių metų lapkritį. Siekta praplėsti gatves automobilių eismui ir įrengti pėsčiųjų zoną aplink aikštę. Taip pat buvo paskelbti planai aikštėje pastatyti mečetę.

Tačiau dalį Stambulo gyventojų papiktino planai, kuriuos remia vyriausybė. Jie tvirtino, kad Stambule sumažės žaliųjų erdvių. Kiti piktinosi, kad aplink Taksimo aikštę ir taip apstu mečečių.

Protestuotojai neleido darbininkams nupjauti paskutinių medžių komercinėje zonoje, todėl teko įsikišti policijai.

Pareigūnai reagavo griežtai. Stambulo policija ėmė ašarinėmis dujomis, guminėmis lazdomis ir vandens patrankomis vaikyti protestuotojus. O šie apmėtė policiją akmenimis ir net Molotovo kokteiliais.

Pasaulietinėje Turkijoje, valdomoje islamistinių šaknų turinčios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP), nieko panašaus nebuvo jau gana ilgai. Per susirėmimus buvo sužeista dešimtys žmonių, keli žuvo. Kai kurie nukentėjo nuo ašarinių dujų, kitiems buvo sulaužytos rankos ir kojos.

Paragino skirstytis

Protesto akcijos apėmė visą šalį, todėl teko įsikišti aukščiausiems šalies vadovams.

Premjeras R.T.Erdoğanas pareiškė, kad protestai turi liautis nedelsiant, nors pripažino, kad policija su demonstrantais elgėsi neadekvačiai.

„Buvo padaryta kai kurių klaidų, policijos atsakas buvo ekstremalus“, – kalbėjo R.T.Erdoğanas.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai pridūrė, kad policijos veiksmus nagrinės speciali komisija. Ministerija irgi pripažino, kad policijos atsakas buvo neproporcingas.

Visgi R.T.Erdoğanas pareiškė, kad planų pertvarkyti Taksimo aikštę jis neatsisakys, o protestuotojus paragino eiti namo.

„Raginu protestuotojus nedelsiant nutraukti savo demonstracijas“, – kalbėjo R.T.Erdoğanas ir prašė vengti „žalos lankytojams, pėstiesiems bei krautuvininkams“.

„Jeigu mylite šią šalį, jeigu mylite Stambulą, – nepasiduokite šitiems žaidimams“, – pridūrė premjeras.

Turkijos prezidentas Abdullah Gülas šeštadienį paragino demonstrantus ir policiją vadovautis sveiku protu, o užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoğlu socialiniame tinkle „Twitter“ perspėjo dėl šalies įvaizdžio suprastėjimo.

Vakarų pozicija

Protestų išvaikymą griežtai sukritikavo organizacija „Amnesty International“.

Turkijos sąjungininkės Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos paragino R.T.Erdoğano vyriausybę elgtis santūriai.

O Sirijos informacijos ministras Omranas al Zoghbi pasinaudojo proga įgelti R.T.Erdoğanui.

„Turkijos žmonių reikalavimai nepateisina šios prievartos, ir jei Erdoğanas nepajėgia naudoti nesmurtinių metodų, tada jis turėtų atsistatydinti“, – sakė O.al Zoghbi.

„Erdoğanas veda savo šalį teroristiniu keliu, naikindamas Turkijos tautos civilizaciją ir pasiekimus“, – pridūrė jis.

„Diktatoriau, atsistatydink“

Demonstrantai skandavo: „Diktatoriau, atsistatydink! Mes priešinsimės, kol laimėsim.“

Vidaus reikalų ministras Muammeras Güleris sakė, kad iš viso suimta buvo daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių. Tiesa, daugelis vėliau buvo paleisti.

Liudininkai pasakojo, kad pareigūnai buvo kaip niekuomet pikti. Jie mušė protestuotojus guminėmis lazdomis.

Policija paskelbė, jog buvo sužeisti 58 civiliai ir 115 saugumo pareigūnų. Pareigūnai taip pat nurodė, kad buvo apgadinta beveik 100 policijos automobilių, 94 krautuvės ir dešimtys kitų automobilių.

Vidaus reikalų ministerijos vadovas M.Güleris padarytą žalą įvertino daugiau nei 20 mln. lirų (28,3 mln. litų).

Stebėtojai akcentavo, kad visuomenės nepasitenkinimas konservatyvia premjero politika brendo jau seniai, reikėjo tik degtuko, kuris įpliekstų ugnį.

„Šis judėjimas yra rezultatas didėjančio nusivylimo ir nepasitenkinimo sekuliariuose visuomenės sluoksniuose, kurie negalėjo daryti įtakos politikai pastarąjį dešimtmetį, – tvirtino Carnegie fondo tyrėjas Sinanas Ülgenas. – Tai precendento neturintis staigus ir neplanuotas visuomeninis judėjimas, kuris kilo nemanipuliuojant jokiai politinei partijai. Tai didelė staigmena.“

Visgi analitikai nesiėmė įvykių Turkijoje laikyti Arabų pavasario apraiška.

Prieštaringas politikas

Vadovaujant R.T.Erdoğanui Turkijos ekonomika augo, o šalies reputacija tarptautinėje arenoje labai sustiprėjo.

Visgi savo šalyje premjeras vertinamas prieštaringai. Jo vyriausybė neseniai priėmė įstatymą, smarkiai suvaržantį prekybą alkoholiu, demonstravo priešiškumą Sirijos režimui, o tokia pozicija, kai kurių nuomone, kelia pavojų šalies saugumui.

Protestuotojai R.T.Erdoğaną vadino sultonu ir smerkė jį kaip diktatorių, tačiau šis, sekmadienį duodamas interviu, atmetė jam metamus kaltinimus.

„Dabar yra nauja grėsmė, kuri vadinasi “Twitter„, – piktinosi R.T.Erdoğanas. – Ten galima rasti geriausių melo pavyzdžių. Man socialiniai tinklai atrodo didžiausia grėsmė visuomenei.“

Jis pridūrė: „Jeigu jie kuklų tarnautoją prilygina diktatoriui, tuomet man trūksta žodžių. Man rūpi tik tarnauti savo šaliai.“

R.T.Erdoğanas protestus vadino ideologiniais ir manipuliuojamais opozicijos, „neįstengiančios įveikti (vyriausybės) per rinkimus“.

Užsimindamas, kad jo partiją palaiko didelė visuomenės dalis, R.T.Erdoğanas sakė galintis sukviesti į mitingus daug daugiau savo šalininkų.

„Mūsų šalininkai skambina ir klausia: “Ar toliau tylėsime?„ Tačiau aš pasisakau už ramybę“, – pripažino premjeras.

Informacija

Kodėl R.T.Erdoğanas užrūstino turkus?

• Analitikai sako, kad Turkijos visuomenė vadovaujant R.T.Erdoğanui tapo labiau susipriešinusi.

• Valdančioji AKP partija turi didelę daugumą parlamente. Ji pradėjo virtinę reformų, kurios supykdė daugelį piliečių, besiskundžiančių dėl autoritarinio valdymo ir konservatyviosios programos.

• 2004 m. AKP mėgino priimti prieštaringai vertinamą įstatymų pataisą, draudžiančią svetimavimą. Tiesa, buvo priversta atsisakyti šio žingsnio, sulaukusi kritikos iš opozicijos.

• Pernai R.T.Erdoğanas sukėlė pasipiktinimą, kai prilygino abortus žmogžudystei. Sekuliariojo sparno atstovai taip pat širdo, kai parlamentas praeitais metais pradėjo ambicingą premjero pasiūlytą švietimo reformą, leidžiančią steigti dvasines mokyklas, siekiant užauginti, R.T.Erdoğano žodžiais tariant, „dievobaimingą kartą“.

• Vėliau Turkijos parlamentas taip pat priėmė teisės aktus, suvaržančius alkoholio prekybą ir reklamą.

• Balandį Stambulo teismas nurodė iš naujo nagrinėti pasaulyje žinomo pianisto Fazilo Say bylą. Muzikantas buvo apkaltintas šventvagiškais pasisakymais ir buvo pasiųstas 10 mėnesių už grotų.

• Kritikai kaltina R.T.Erdoğano vyriausybę naudojantis teismais, kad nutildytų nepatenkintų balsus.

• Turkija pirmauja pasaulyje pagal kalinamų žurnalistų skaičių ir šioje srityje lenkia Kiniją bei Iraną. Taip pat kalinami šimtai kariškių, akademikų ir teisininkų – daugiausia dėl kaltinimų rezgus sąmokslus prieš vyriausybę.

Informacija

AKP įtaka Turkijoje

• R.T.Erdoğano valdančioji AKP partija rinkimus pirmąkart laimėjo 2002 m., sulaukusi palaikymo po daugelį metų dirbusių nestabilių koalicinių vyriausybių. Per rinkimus 2011 m. AKP surinko 50 proc. balsų.

• AKP transformavo šalies ekonomiką po niokojančios krizės 2001 m., taip pat nustatė griežtą biudžeto drausmę ir užtikrino didesnį nei 8 proc. ūkio augimą 2010 ir 2011 m.

• R.T.Erdoğanas siekė padidinti Turkijos diplomatinį autoritetą – dažnai aiškindamas, kad demokratija yra suderinama su musulmoniškomis vertybėmis, ypač šalyse, per kurias nuvilnijo Arabų pavasario sukilimai.