Organizacijos ataskaitoje apie 2024 metų pasaulinius pavojus, parengtoje ir paskelbtoje prieš kitą savaitę Davose vyksiantį kasmetinį politikos ir verslo elito susitikimą, taip pat įspėjama apie klimato kaitos, pragyvenimo lygio krizės ir karų keliamas grėsmes.
„Dezinformacija ir propaganda yra didžiausi trumpojo laikotarpio pavojai, o ekstremalūs orai ir kritiniai Žemės sistemų pokyčiai kelia didžiausią susirūpinimą ilguoju laikotarpiu“, – sakoma ataskaitoje.
„Nerimas dėl besitęsiančios pragyvenimo išlaidų krizės ir tarpusavyje persipynusių rizikų, kurias kelia dirbtinio intelekto skatinama dezinformacija bei propaganda ir visuomenės poliarizacija, dominuoja 2024 metų pavojų apžvalgoje“, – priduriama joje.
WEF taip pat pažymėjo, kad „vykstant keletui gyvų karų, dėl giluminės geopolitinės įtampos ir mažėjančio visuomenės atsparumo rizikos kyla konfliktų plitimo pavojus“.
Dezinformacija ir propaganda yra didžiausi trumpojo laikotarpio pavojai, o ekstremalūs orai ir kritiniai Žemės sistemų pokyčiai kelia didžiausią susirūpinimą ilguoju laikotarpiu.
Kartu su „Zurich Insurance Group“ ir konsultacijų bendrove „Marsh McLennan“ atliktoje WEF apžvalgoje remiamasi daugiau kaip 1,4 tūkst. pasaulinių rizikos ekspertų, politikos formuotojų ir pramonės lyderių, apklaustų rugsėjo mėnesį, nuomone.
Ataskaitoje teigiama, kad „ateinančius dvejus metus didžiausia pasaulinė rizika, kurią galima numanyti, bus užsienio ir vidaus veikėjai, kurie išnaudos dezinformaciją ir propagandą, kad dar labiau padidintų socialinę ir politinę atskirtį“.
Joje pažymima, kad per ateinančius 24 mėnesius nacionaliniuose rinkimuose, įskaitant ir didžiausias šalis – Indiją, Indoneziją, Meksiką, Jungtinę Karalystę ir JAV, – turėtų balsuoti beveik trys milijardai žmonių.
WEF perspėjo, kad tuo metu „plačiai paplitęs dezinformacijos ir propagandos naudojimas ir jos skleidimo priemonės gali sumažinti naujai išrinktų vyriausybių teisėtumą“.
Davoso susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama karui tarp Izraelio ir „Hamas“ ir Rusijos karui Ukrainoje, dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ir Artimųjų Rytų šalių vadovai.
Sausio 15–19 dienomis Šveicarijos Alpėse vyksiančiame susitikime dalyvaus tokie ryškūs veikėjai kaip naujasis Argentinos prezidentas libertaras Javieras Milei, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kinijos premjeras Li Qiangas.
