Socialinės žiniasklaidos milžinės vidiniais skaičiavimais, jos platformos naudotojams per dieną parodo 15 mlrd. apgaulingų reklamų. Tarp būdų, kaip bendrovė tvarkosi su galimai nesąžiningais reklamų skelbėjais – imti iš jų papildomą priemoką ir skelbti ataskaitas apie „Didžiausius sukčius“ („Scammiest Scammers“).

Anksčiau nepublikuotų dokumentų, kurių tyrimą atliko „Reuters“, archyvas taip pat rodo, kad „Meta“ mažiausiai trejus metus nesivargino identifikuoti ir stabdyti reklamų lavinos, dėl kurios milijardai „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ naudotojų susidūrė su apgaulingomis elektroninės prekybos ir investavimo schemomis, nelegaliais internetiniais kazino ir uždraustų medicinos produktų pardavimu.

Didelę dalis sukčiavimo atvejų sudarė reklamuotojai, kurie elgėsi pakankamai įtartinai, kad „Meta“ vidinės įspėjimo sistemos juos pažymėtų. Tačiau bendrovė tokius reklamuotojus blokuoja tik tada, jei jos automatinės sistemos yra 95 proc. tikros, kad jie sukčiauja, nurodoma dokumentuose. Jei tikrumo procentas mažesnis, bet bendrovė vis tiek mano, kad reklamuotojas gali sukčiauti, „Meta“ kaip baudą taiko didesnius skelbimų tarifus, teigiama dokumentuose. Taip siekiama atgrasyti įtartinus reklamuotojus nuo reklamų skelbimo.

Dokumentuose taip pat pažymima, kad vartotojai, paspaudę sukčių skelbimus, greičiausiai jų pamatys dar daugiau, nes „Meta“ skelbimų personalizavimo sistema bando pateikti skelbimus pagal vartotojo interesus.

Be to, kaip rodo pačios „Meta“ tyrimai, jos produktai tapo pasaulinės sukčiavimo ekonomikos ramsčiu. 2025 m. gegužę jos pačios saugos darbuotojų pristatyme apskaičiuota, kad bendrovės platformos buvo susijusios su trečdaliu visų sėkmingų sukčiavimų JAV. Kituose vidaus dokumentuose „Meta“ taip pat pripažino, kad kai kuriems pagrindiniams jos konkurentams geriau sekasi išnaikinti sukčiavimą iš savo platformų.

„Meta“ platformose skelbti melagingas reklamas lengviau nei „Google“, – rašoma 2025 m. balandžio mėnesį atliktos internetinių bendruomenių, kuriose sukčiai aptarinėja savo prekybą, vidinės „Meta“ apžvalgos išvadose. Dokumente nepateikiamos tokios išvados priežastys.

Pasaulio reguliavimo institucijos spaudžia bendrovę labiau apsaugoti savo naudotojus nuo internetinio sukčiavimo. JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija tiria „Meta“ veiklą dėl finansinio sukčiavimo reklamų. Didžiosios Britanijos reguliavimo institucija pernai teigė nustačiusi, kad 2023 m. „Meta“ produktai buvo susiję su 54 proc. finansinių nuostolių, patirtų dėl sukčiavimo, t. y. jie daugiau nei dvigubai viršijo nuostolius, patirtus visose kitose socialinėse platformose kartu sudėjus.