Lenkijos pietuose, Gožičkų kaime, ūkininkai išskleidė plakatą su užrašu „Putinai, sutvarkyk Ukrainą, Briuselį ir mūsų vyriausybę“ ir prie traktoriaus pritvirtino Sovietų Sąjungos vėliavą.

Laurynas Vaičiūnas, Rytų Europos kolegijos Vroclave vadovas, pasakojo, kad šis incidentas yra labai plačiai aptariamas Lenkijoje.

– Šis incidentas, kaip ir plakatas, kuriuo ūkininkas kreipėsi į [Vladimirą] Putiną, kad susitvarkytų tiek su ukrainiečiais, tiek su Europos Sąjunga, tiek su Lenkijos valdančiaisiais, yra garsiausias vakarykščių protestų atgarsis ir susilaukė tikrai labai daug dėmesio Lenkijos visuomenėje, buvo greitai pasmerktas visuomenininkų, politikos ekspertų, analitikų, taip pat ir pačių politikų. Į šį plakatą sureagavo Lenkijos vidaus reikalų ministras ir Lenkijos policija. Vykdomas tyrimas, apie tai yra daug kalbama ir net kai kurie pastebi, kad galbūt kai kurie net ir teisingi ūkininkų reikalavimai buvo nustelbti šio plakato ir šios tikrai labai provokuojančios žinutės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šis protestas labai suintensyvėjo. Dabar yra beveik 200 vietų, kur yra blokuojami keliai, yra totalinė Ukrainos sienos blokada, yra atidaryti du vagonai, kur išversti grūdai. Kodėl naujai Lenkijos valdžiai taip pat nepavyksta susitarti su ūkininkais ir išspręsti problemų, apie kurias jie kalba?

Buvo bandoma ūkininkus patenkinti įvairiausiomis priemokomis, bet jos pasirodo esančios nepakankamos.

– Lenkijos naujieji valdantieji lyg ir bandė į savo pusę pritraukti protestuotojus ir vienas praėjusių metų didžiausių protestų lyderių šiuo metu yra žemės ūkio viceministras. Atrodo, kad lyg ir galėtų susitarti, lyg ir pats būdamas Vyriausybėje galėtų ūkininkams kažką pasiūlyti, bet galime pastebėti, kad šiuo metu bendra Lenkijos vyriausybės pozicija yra, kad šios problemos gali būti išspręstos tik Europos Sąjungos lygiu. Tai galima pajausti ir išgirsti tiek Donaldo Tusko žodžiuose, tiek kitų Lenkijos svarbių valdančiųjų politikų žodžiuose, tikimasi, kad pavyks rasti sprendimą platesniu mastu, ne tik Lenkijos. Ir greičiausiai yra politinis apskaičiavimas, kad kol kas tai nekelia tokių didelių grėsmių.

Analitikai ir ekspertai sakytų, kad tai yra naivus mąstymas, nes kaip ir vakarykštė situacija parodė, tikrai galime laukti ir tikėtis provokacijų. Buvo bandoma ūkininkus patenkinti įvairiausiomis priemokomis, bet jos pasirodo esančios nepakankamos. Kol kas atrodo, kad vyriausybė nėra pasirengusi kažko remti, siūlyti kažką rimtesnio Lenkijos ūkininkams.

Dabar kalbama apie tai, kad reikėtų dalinti šiuos ūkininkų protestus į dvi dalis. Viena dalis – ūkininkų protestai prie Lenkijos Ukrainos sienos. Tie, kurie kenkia strateginiams Lenkijos interesams, blokuoja strateginę Lenkijos infrastruktūrą ir kenkia Lenkijos ir Ukrainos santykiams. Ir iš kitos pusės, yra ūkininkų protestai, vykstantys visoje Lenkijoje, kurie yra dalis platesnių visos Europos Sąjungos ūkininkų protestų. Juos galima susieti su Lietuvoje vykusiais protestais, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje ar bet kur kitur. Galbūt dabar bus ieškoma tokio griežtesnio sprendimo bent jau dėl situacijos Lenkijos–Ukrainos pasienyje.

– Kalbant apie šią konkrečią situaciją Lenkijos–Ukrainos pasienyje, reali problema yra ta, kad jau kai kur stringa, yra pranešimų, ir karinė technika, kuri yra skirta Ukrainai. Kiek reali yra problema, apie kurią kalba Lenkijos ūkininkai, kad grūdai, nepaisant to, kad jie yra užplombuoti, iš tikrųjų patenka į Lenkiją, į bendrą rinką ir labai kenkia ūkininkų verslui?

– Pabrėžčiau, kad ūkininkų problemos yra dalis platesnės Europos Sąjungos problemos, smulkūs ūkininkai susiduria su didelėmis problemomis. Stambūs ūkiai, žinoma, turi konkurencinę persvarą, o pietryčių Lenkijoje, tuose regionuose, kurie arčiausiai Lenkijos Ukrainos sienos, vis dar yra išlikę nemažai smulkesnių, mažesnių ūkių. Tos problemos yra realios, pinigai gaunami už užaugintus grūdus yra nepakankami, kad jie galėtų išlaikyti savo ūkius. Apie tai kalbama ir tai pripažįsta visos Europos mastu ne vienas žemės ūkio ekspertas.

Iš kitos pusės, jeigu kalbėtume apie ukrainietiškus grūdus, kurie atkeliauja į Lenkiją, teoriškai nuo praeitų metų vidurio tokių grūdų Lenkijoje neturėtų būti. O jeigu jie ir patenka į Lenkiją, tai reikėtų labiau kontroliuoti Lenkijos prekybininkus, perpardavėjus, tuos, kurie kažkaip pateko į kitas Europos Sąjungos valstybes ir po to grįžo į Lenkiją. Kalbama apie tai, kad Lenkijoje yra ukrainietiški grūdai, kurie kažkada parduoti per Vakarų Europą. Šios problemos nereikėtų sureikšminti, nes ji yra ne esminė žvelgiant į tokius konkrečius Lenkijos ūkininkų interesus ir problemas, su kuriomis jie susiduria šiuo metu. Greičiausiai reikėtų labiau žiūrėti į bendrą Europos Sąjungos žemės ūkio politiką ir kaip būtų galima išspręsti šia kryptimi per Briuselį Lenkijos ūkininkų problemas, žinoma, pasitelkiant gerą Varšuvos politikų valią.