Daugiau kaip 50 pasaulio lyderių turėjo prisijungti prie V. Zelenskio ir dalyvauti dviejų dienų taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijos Biurgenštoko kurorte, nors Maskvai atmetus šį renginį, jis turi tik kuklius užmojus padėti pamatus jau trečius metus vykstančio konflikto užbaigimui.
„Manau, kad aukščiausiojo lygio susitikime tapsime istorijos kūrimo liudininkais“, – pareiškė V. Zelenskis prasidėjus renginiui ir paragino siekti „teisingos taikos“.
„Viskas, dėl ko bus susitarta šiandien aukščiausiojo lygio susitikime, bus taikos kūrimo proceso dalis“, – kalbėjo jis.
„Mums pavyko sugrąžinti pasauliui idėją, kad bendromis pastangomis galima sustabdyti karą ir įtvirtinti teisingą taiką.“
Aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – pabandyti susitarti dėl pagrindinės tarptautinės platformos galimoms Kyjivo ir Maskvos taikos deryboms.
V. Putinas reikalauja faktiškai pasiduoti
Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sakė, kad ateityje numatyta surengti kitų aukščiausiojo lygio susitikimų, kuriuose galiausiai dalyvaus ir Rusija, ir kad šiame susitikime bus „žengti konkretūs žingsniai“ siekiant „ilgalaikės taikos“.
„Galime paruošti dirvą tiesioginėms kariaujančių šalių deryboms: tam ir esame čia“, – sakė ji.
Ukraina yra siūliusi, kad Rusija galėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame jai būtų pateiktas bet koks bendras planas, dėl kurio susitars kiti dalyviai.
„Mes turime kalbėtis su priešu. Negalime derėtis dėl taikos tarp panašiai mąstančių šalių“, – prieš derybas sakė Slovėnijos prezidentė Nataša Pirc Musar.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasmerkė konferenciją Šveicarijoje ir pareikalavo, kad Kyjivas prieš bet kokias realias taikos derybas faktiškai pasiduotų.
V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vienintelis asmuo, kuris nori karo, yra V. Putinas, ir atmetė Kremliaus vadovo „ultimatumus“.
NATO, Jungtinės Valstijos ir kelios Vakarų šalys taip pat atmetė griežtas V. Putino sąlygas.
Dalyvauja 92 šalys
Į derybas Šveicarijos prabangiame kalnų kurorte renkasi maždaug 100 šalių ir pasaulinių institucijų atstovai, įskaitant Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovus.
Dalyvauja ir kai kurių ne Europos šalių, pavyzdžiui, Čilės, Ganos ir Kenijos, vadovai.
Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atsiuntė savo viceprezidentę Kamala Harris (Kamalą Haris), kuri paskelbė apie daugiau kaip 1,5 mlrd. JAV dolerių naują pagalbą Ukrainai, daugiausia skirtą jos energetikos sektoriui ir humanitarinei pagalbai.
Rusijos BRICS partnerės Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika siunčia tik pasiuntinį, o Indijai bus atstovaujama ministrų lygmeniu.
Kinija susitikime nedalyvauja – Pekinas tvirtino nedalyvausiąs, jei nedalyvaus Maskva.
Mažos viltys
Susitikimas vyksta Ukrainai pavojingu momentu mūšio lauke, kai Rusijos pajėgos veržiasi į priekį, o ukrainiečių daliniai turi mažiau karių ir ginkluotės.
Netoli Ukrainos rytų fronto, kuriame vyksta mūšiai, viltys pasiekti diplomatinį proveržį beveik lygios nuliui.
„Norėčiau tikėtis, kad tai atneš kokių nors pokyčių ateityje. Tačiau, kaip rodo patirtis, iš to nieko neišeina“, – naujienų agentūrai AFP Donecko srityje sakė tanko vadas Maksymas.
Į Rusijos nelaisvę patekusio ukrainiečių kario žmona sakė tikinti, kad vadovai galėtų susitarti dėl „tam tikro apsikeitimo karo belaisviais proceso“.
„Noriu pamatyti savo vyrą“, – sakė Hanna, kuri pabėgo iš savo namų pietiniame Ukrainos Mariupolio mieste ir dabar gyvena Švedijoje.
Dėmesio centre – ir branduolinė sauga, maistas bei humanitarinė pagalba
Per aukščiausiojo lygio susitikimą bus ne tik siekiama padėti pamatus taikos susitarimui, bet ir kalbama apie tris siauresnes sritis: branduolinę saugą, laivybos laisvę ir aprūpinimą maistu bei humanitarinius aspektus.
Tai apima ir karo belaisvių bei ukrainiečių vaikų, išvežtų į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamas Ukrainos dalis, klausimą.
„Viena iš svarbiausių temų – išsiaiškinti, kaip galėtume... pagaliau pasiekti rezultatų grąžindami deportuotus vaikus“, – sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas (Didjė Reindersas).
Kyjivas kaltina Rusiją pagrobus beveik 20 tūkst. ukrainiečių vaikų, o Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl šių kaltinimų yra išdavęs V. Putino arešto orderį.
Maskva atmeta šiuos kaltinimus ir teigia, kad vaikus perkėlė toliau nuo fronto linijos, siekdama apsaugoti juos pačius.
Pasak Šveicarijos naujienų agentūros „Keystone-ATS“ šaltinių, susipažinusių su diskusijomis, dalyviai ginčijasi dėl galimo galutinio bendro pareiškimo.
Kyjivas primygtinai reikalauja, kad į bet kokį bendrą pareiškimą būtų įtrauktos tokios sąvokos kaip „Rusijos agresija“ ir nuorodos į Ukrainos „teritorinį vientisumą“, tačiau tebėra neaišku, ar daugiau kaip 90 šalių galėtų pritarti tokioms formuluotėms.
