Ultimatumų nepaisys

Egipto kariškiai vėl parodė, kad neketina ramiai žiūrėti į procesus šalyje. Tiesa, kariškių duotas 48 valandų krizės sprendimo ultimatumas politinių šalies vadovų buvo atmestas. Kas toliau – neaišku.

Egipto prezidentūra nurodė, kad toliau vykdys savo pačios planą dėl nacionalinio susitaikymo, ir kariškių ultimatumų nepaisys.

Armija perspėjo islamiškų jėgų iškeltą prezidentą Mohamedą Morsi, kad įsikiš, jeigu jis per 48 valandas nepaklus liaudies reikalavimams.

"Jeigu liaudies reikalavimai per šį periodą nebus patenkinti, <...> (ginkluotosios pajėgos – red. past.) paskelbs kelio gaires ateičiai ir jų įgyvendinimo priežiūros priemones", – buvo sakoma kariškių pareiškime.

Generolas Abdulas Fattah al Sisi pavadino vykusius masinius protestus "beprecedente liaudies valios išraiška".

Daugelis protestuotojų pasveikino kariuomenės deklaraciją.

"Ginkluotųjų pajėgų pareiškimas turi vieną idėją – palaikyti Egipto žmonių valią šiuo metu; ir tai reiškia pirmalaikius prezidento rinkimus", – sakė "Tamarud" ("Sukilimas") judėjimą įsteigęs Mahmoudas Badras.

Tačiau M.Morsi atstovai atrėžė, kad armijos deklaracija gali sukelti painiavą. Prezidentūra pasmerkė bet kokias deklaracijas, kurios galėtų "padidinti susiskaldymą" ir "kelti grėsmę socialinei taikai".

Opozicinės grupės taip pat pareiškė, kad neketina remti karinio perversmo.

"Mes neremiame karinio perversmo", – sakoma Nacionalinio gelbėjimo fronto pareiškime.

Aštrėjant protestams atsistatydinti nusprendė šalies užsienio reikalų ministras Mohamedas Kamelis Amras. Po sekmadienį įvykusių masinių protestų jau atsistatydino mažiausiai penki kiti ministrai.

Armijos ultimatumas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai į Egipto miestų gatves išėjo milijonai protestuotojų, raginančių M.Morsi atsistatydinti. Armija, kuri vadovavo audringai pereigai po Hosni Mubaraką nušalinusio 2011 m. sukilimo, davė visoms partijoms savaitę savo nesutarimams išspręsti.

Egiptą labai suskaldė nesutarimai tarp M.Morsi islamiškų jėgų šalininkų ir plačios opozicijos. M.Morsi oponentai kaltina jį išdavus revoliuciją – tuo, kad valdžia buvo sukoncentruota islamiškų jėgų rankose ir kad buvo sukeltas ekonomikos smukimas.