Bulgarų karjeros diplomatė Irina Bokova po rinkimų kovos, kurią temdė jos varžovui metami kaltinimai antisemitizmu, antradienį laimėjo JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) vadovo postą.

Buvusi užsienio reikalų ministrė I.Bokova UNESCO generaline direktore buvo išrinkta po penkių balsavimo ratų organizacijos vykdomojoje taryboje, kurie pagaliau pašalino jos pagrindinį varžovą, Egipto kultūros ministrą Faruqą Hosni.

F.Hosni, kuris taip pat yra dailininkas abstrakcionistas, antisemitizmu buvo kaltinamas po pernai pareikšto komentaro, kad sudegins Izraelio knygas.

I.Bokova pagerbė įveiktą varžovą, kurį gyrė dėl draugiškumo ir jai parodytos pagarbos.

"Pasakiau egiptiečių delegacijai, jog tikiuosi, kad būsime drauge ir kad aš niekada netikėjau civilizacijų susidūrimo idėja", - sakė ji žurnalistams organizacijos būstinėje Paryžiuje.

Bulgarijos premjeras Boikas Borisovas Sofijoje sakė, jog "tai tikrai netikėta ir yra didžiulė pergalė tokiai mažai šaliai kaip Bulgarija."

Izraelis, kuris neprieštaravo F.Hosni kandidatūrai, gyrė I.Bokovą pasiekus pergalę.

"Izraelis sveikina jos išrinkimą ir yra įsitikinęs, kad vaisingas bendradarbiavimas su UNESCO tęsis ir net bus sustiprintas", - sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad I.Bokova yra "įsitikinimų moteris", turinti "tarptautinės patirties, kuri bus ypač naudinga įgyvendinant ambicingą UNESCO mandatą."

Tačiau Egipto rašytojų sąjungos vadovas Mohammedas Salmawy kritikavo balsavimo rezultatus.

"Žydų lobistai darė nemažą spaudimą, paėmė kai kuriuos ministro pareiškimus, ištraukė juos iš konteksto ir pavertė juos politiniais", - sakė jis.

Per UNESCO vykdomosios tarybos, kurią sudaro 58 šalys, balsavimą 31 balsas atiteko I.Bokovai, o 27 - F.Hosni, pranešė pareigūnai.

I.Bokova yra buvusi komunistė, o dabar - eurofilė, Bulgarijai UNESCO valdyboje atstovavusi nuo 2007 metų. Ji taip pat yra ambasadorė Prancūzijoje ir Monake.

Po to, kai UNESCO 193 narių asamblėja kitą mėnesį patvirtins jos išrinkimą, ji perims įgaliojimus iš japono Koichiro Matsuuros ir taps pirmąja moterimi organizacijos generalinio direktoriaus poste, taip pat - pirmąja UNESCO vadove iš buvusio sovietinio bloko.

Daugeliu kalbų kalbanti 57 metų I.Bokova, kuri po komunizmo žlugimo padėjo parengti naują savo šalies konstituciją, 1996-1997 m. dirbo užsienio reikalų ministre, be to, yra dirbusi JT būstinėje Niujorke.

Tuo metu, kai UNESCO taryba praėjusį ketvirtadienį pradėjo balsuoti, generalinio direktoriaus posto siekė devyni kandidatai, tarp jų - ES išorinių ryšių komisarė, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Benita Ferrero-Waldner, kuri buvo laikoma favorite ir kurią parėmė Lietuva po to, kai atšaukė savo kandidatę Iną Marčiulionytę.  

Tarp kitų pretendentų į UNESCO generalinio direktoriaus postą buvo Benino ambasadorius Noureini Tidjani-Serposas, buvęs Alžyro užsienio reikalų ministras Mohammedas Bedjaoui ir buvęs Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Jakovenka.

Tačiau vienas po kito kandidatai traukėsi, kol liko tik I.Bokova ir F.Hosni.