Kiek anksčiau šią savaitę Bendrijos lyderiai jau diskutavo apie galimybę gynybai skolintis kartu, tačiau jų pozicijos išsiskyrė.

„NATO tebėra mūsų gynybos pagrindas, tačiau akivaizdu, kad mums reikia, jog gynyba stiprėtų visoje ES. Šiuolaikinis karas reikalauja masto, technologijų ir koordinavimo – tai yra per didelis uždavinys, kad bet kuri valstybė galėtų su juo susidoroti viena“, – žurnalistams sekmadienį Vilniuje sakė EK vadovė.

„Būtent čia Europos bendradarbiavimas yra naudingas. Mums reikės finansavimo, glaudesnio bendradarbiavimo siekiant geresnės sąveikos ir mažesnių sąnaudų, paprastesnių teisės aktų, daugiau inovacijų ir didesnės investicijų grąžos“, – pridūrė ji.

U. von der Leyen anksčiau yra sakiusi, kad artimiausiu metu į gynybą reikės investuoti šimtus milijardų.

Komisijos pasiūlymai bus pateikti gynybos ir kosmoso eurokomisaro Andriaus Kubiliaus rengiamame dokumente, dar  vadinamame baltąja knyga.

Pasak EK vadovės, jį pristatyti šalių lyderiams planuojama iki kovo vidurio.

Lietuva ir dalis kitų Bendrijos šalių laikosi pozicijos, jog ES turėtų priimti sprendimus dėl bendro skolinimosi gynybos reikmėms, lankstesnio požiūrio į deficitą, kuomet šis susidaro dėl skolinimosi krašto apsaugai. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasisako už Europos investicijų banko mandato praplėtimą.

Bendro skolinimosi Lietuva siekia, norėdama sparčiau finansuoti gynybą. Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti kariuomenėje diviziją.

Į bendrą skolinimąsi skeptiškai žiūriu toliau nuo Rusijos esančios valstybės, tarp jų – ir Vokietija.