Paslaptinga rusų gražuolė, ji taip pat nacių šnipė, galėjo būti kalta dėl vieno sunkiausių Britanijos armijos pralaimėjimų Antrajame pasauliniame kare, jeigu tikėtume ką tik išslaptintais žvalgybos MI5 dokumentais, rašoma BBC tinklalapyje.

Sprendžiant iš archyvų medžiagos, buvusi balerina, žinoma vardu Marina Lee, sugebėjo prasiskverbti į sąjungininkų pajėgų, atsiųstų į Norvegiją išvaduoti šalies iš hitlerinės okupacijos, būstinę ir perduoti vokiečiams slaptų dokumentų.

Jau po karo MI5 daugiau nei trejus metus mėgino surasti šokėjos pėdsakus, bet taip ir nesugebėjo to padaryti ir iki galo išsiaiškinti šios istorijos.

1940 metų balandį į Norvegiją, kurią užgrobė vokiečiai per žaibišką operaciją, buvo nusiųstas anglų ir prancūzų korpusas. Jo uždavinys buvo išstumti Vermachtą iš šalies, bet sąjungininkai patyrė triuškinamą pralaimėjimą, nuo kurio ilgai dar negalėjo atsigauti.

Dėl šios karinės nesėkmės žlugo Neville`o Chamberlaino vyriausybė ir koalicinio kabineto vadovu tapo Winstonas Churchillis.

Tačiau praėjus beveik dvejiems metams po šių įvykių, pasirodė pirmųjų spėliojimų, kad atsakomybė dėl pralaimėjimo tenka ne tik koalicijos generolams, kurie nekompetentingai parengė operacijos planą.

1942 metų sausį Gertas van Wijkas, vokiečių agentas, kurį perverbavo britai, perpasakojo, pasak jo, "pribloškiančią istoriją", kurią išgirdo iš kito išaiškinto agento von Finckensteino.

Jeigu tikėsime šia istorija, vokiečių generolui Eduardui Dietliui, kurio rankose buvo Norvegijos Narviko uosto raktai, grėsė beveik neišvengiamas pralaimėjimas Britanijos generolo sero Claude`o Auchinlecko korpusui.

"Siekdama sužinoti C.Auchinlecko planus Vokietijos žvalgyba nusiuntė į jo štabą (Norvegijos mieste Tromsėje ar kažkur šalia) moterį, kilusią iš Rusijos, bet keliaujančią pagal Švedijos pasą, gražią, ištekėjusią ar išsiskyrusią, kuri sugebėjo gauti C.Auchinlecko plano detales ir sugrįžti atgal, - pranešė G.van Wijkas .- Turėdamas šias detales E.Dietlis sugebėjo pergrupuoti gynybą ir nugalėti C.Auchinlecką".

Kuo vardu buvo moteris, von Finckensteinas, pasakodamas šią istoriją, negalėjo pasakyti.

"Jis paklausė manęs, ar aš sutikau Madride kažkokią gražuolę, - ir apibūdino ją: šviesiaplaukė, aukštaūgė, puikaus kūno sudėjimo, rafinuotų, kiek pamaiviškų manierų", - papasakojo G.van Wijkas.

Tačiau po kelių dienų von Finckensteinas vis dėlto pasakė, kad ji vardu Marina Lee, kad ji ištekėjusi ir kad jos tėvavardis -Aleksejevna.

"Jos tėvus nužudė bolševikai, o ji pati pabėgo į Skandinaviją ir ištekėjo už norvego, - sakė G.van Wijkas žmonėms iš Britanijos žvalgybos. - Rusijoje ji mokėsi baleto ir norėjo tapti balerina, o Osle kurį laiką vadovavo baleto mokyklai. Žmonės, pažinoję ją, sakė, kad ji labai mėgo burti kortomis. Ji buvo labai vertinga ir patyrusi vokiečių agentė".

Londonas buvo suintriguotas, ypač tuo, kad kažkoks slaptas MI5 šaltinis patvirtino: yra kažkokia moteris, kažkokia agentė, kurios vyras - inžinierius pavarde Lee (Li). Tikriausiai turima omenyje būtent ji?

Britanijos žvalgyba paprašė imtis šios bylos papulkininkį Robiną Stevensą, pravarde Skardinė Akis, kvotos centro "Stovykla-020" (Camp 020) Londono vakaruose , kuriame buvo laikomi G.van Wijkas ir von Finckensteinas, komendantą.

"Šiuo metu dėl ypatingo slaptumo ir mūsų informacijos neaiškumo beveik neįmanoma duoti Gertui van Wijkui kokių nors instrukcijų dėl gijų, kurios padėtų gauti daugiau informacijos, - rašė vienas aukštas MI5 karininkas. - Bet mes norėtume, kad jis būtų skatinamas tęsti pokalbius su von Finckensteinu".

Tačiau daugiau jokios informacijos dėl to nepasirodė - iki pat karo pabaigos, kai Prancūzijos žvalgyba apklausė dar vieną vokiečių agentą Johną Dollarį, kuris pareiškė, kad pažinojo Mariną Lee.

J.Dollaris sakė, kad jos mergautinė pavardė buvo Gubanova ir kad ji anaiptol nepabėgo nuo bolševikų, o mokėsi baleto Maskvoje ir buvo asmeniškai pažįstama su J.Stalinu bei kitais SSRS vadovais. Ji, pasak agento, net dalyvavo sovietinių baleto trupių gastrolėse ir lankėsi įvairiuose Europos miestuose, visų pirma - Londone.

Nors ji negyveno su vyru, Norvegijos komunistu, ji vis dėlto persikėlė į Norvegiją. Būtent ten, jeigu tikėsime J.Dollariu, netrukus atsisakė savo komunistinių įsitikinimų.

O kai atėjo vokiečiai, ji buvo paimta į Vokietijos "Abwehr"ą, ir ji atliko virtinę generolo E.Dietlio žvalgybos užduočių. Tačiau J.Dollaris nė žodžio neužsiminė apie Britanijos karinių planų vagystę.

Vėliau paslaptingajai rusei iškilo problemų su gestapu: kažkas išgirdo, kaip ji pavadino vagimi Vidkuną Quislingą - Norvegijos marionetinio režimo, buvusio per nacių okupaciją, vadovą.

Tačiau, sprendžiant iš visko, gestapas nusprendė pasinaudoti Lee: ji buvo nusiųsta į Ispanijos sostinę su užduotimi šnipinėti antihitlerinės koalicijos karininkus, dažnai pasirodančius Madrido viešbutyje "Palace Hotel" .

Prancūzijos žvalgybos pranešimas nutrūksta jos išvaizdos aprašymu: "grakšti, labai šviesūs(natūralūs) plaukai, pilkai žydros akių, labai gražios kojos".

Ispanijoje, matyt, ji liko iki pat karo pabaigos. Bet MI5 nuogąstavo, kad vėliau, Šaltojo karo metais, Marina Lee gali iškilti į paviršių kur nors su nauja legenda - ir šnipinėti Sovietų Sąjungai.