Klausimas kas rugpjūčio pradžioje pradėjo penkių dienų konfliktą, nusinešusį šimtus nekaltų žmonių gyvybių, iki šiol kabo ore. Atsakyti į jį turintis tarptautinis stebėtojų pulkas galutinio verdikto dar nepateikė. Tačiau artėjant NATO ministrų susitikimui, kuriame bus sprendžiama, ar suteikti Gruzijai narystės Aljanse veiksmų planą, vis dažniau Vakarų spaudoje pasirodo Tbilisiui šešėlį metanti informacija. Patrankos nutilo, ir išmušė propagandos bei nematomo karo kovotojų, žvalgų, valanda.

Rusijai tyrimo nereikia

Parengti išsamią ataskaitą apie tai, kas pradėjo konfliktą, trūksta informacijos. Mat su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais bendradarbiauja tik viena šalis.

Savo tiesą norintys įrodyti gruzinai suteikia netgi slaptos informacijos, bet šios nepakanka. Vientisas vaizdas šioje dėlionėje atsirastų tik tuomet, jei stebėtojai turėtų galimybę susipažinti su Rusijos kariškių dokumentais ir galėtų apsilankyti labiausiai nuo karo veiksmų nukentėjusioje Pietų Osetijoje. Tačiau čia jų niekas neįleidžia.

Ką nuo svetimų akių nori paslėpti rusai, neaišku. Tačiau tokia pozicija visiems kelia daug įtarimų. O Gruzijos teiginiai apie Kremliaus slaptųjų tarnybų veiklą Pietų Osetijoje įgyja visai kitą atspalvį. Tbilisio versija dėl konflikto pradžios tarsi savaime pasitvirtina.

Kaltina dvejopais standartais

Rusai atkerta, neva ESBO vadovaujasi dvejopais standartais, nes nekreipia dėmesio į lapkričio pradžioje Vakarų spaudoje pasirodžiusius buvusių organizacijos darbuotojų pasisakymus.

Informacijos sraute iš pradžių figūravo trys ESBO pareigūnai. Suomių majoras, Baltarusijos kapitonas ir lenkų civilis, kaip teigiama, neva buvo įspėję ESBO vadovybę apie Gruzijos ketinimus pradėti karą. Tačiau į jų siunčiamus signalus, anot Rusijos diplomatų, organizacija nekreipė dėmesio.

Taip ir neįvardyti pareigūnai greitai buvo užmiršti, o jų vietą užėmė buvęs Didžiosios Britanijos kapitonas Ryanas Girstas, kuris iš ESBO buvo atleistas neaiškiomis aplinkybėmis. Organizacija jo atleidimo (kaip ir jo pareiškimų) nekomentuoja, bet kai kurių šalių diplomatai tvirtina, jog šis žmogus yra dirbęs užsienio žvalgyboms. Kad ir kaip būtų, buvęs ESBO stebėtojas britų visuomeniniam transliuotojui BBC išdėstė savo alternatyvų požiūrį į rugpjūčio įvykius.

"Mūsų misija žinojo, kad kažkas vyksta, bet aukštesniu lygiu situacijos niekas nestebėjo", – sakė R.Girstas, kuris tai, kad jo ataskaitos nebuvo perduotos ESBO vadovybei, pavadino visiška nesėkme.

Buvusio karininko versiją apie Gruzijos agresiją išplėtojo JAV žurnalistai, vėliau gavę padėkos laišką iš nuolatinio Rusijos atstovo prie Jungtinių Tautų Vitalijaus Čurkino. "The New York Times" ir "The Boston Globe" pasirodžiusiuose straipsniuose teigiama, kad Gruzijos artilerija į Pietų Osetijos objektus pradėjo šaudyti dar iki to, kai buvo užpulti etninių gruzinų apgyvendinti kaimai. Tai, anot "The Boston Globe", leidžia vienareikšmiškai teigti, jog karą pradėjo Tbilisis.

Šią savaitę panašią informaciją paskleidė ir buvęs Gruzijos ambasadorius Maskvoje Erosis Kicmarišvilis. Jis tvirtina, kad Tbilisis seniai planavo Pietų Osetijos puolimą, o operaciją pradėjo rugpjūtį, nes klaidingai suprato, kad jai pritarė Vašingtonas.

Geri visi metodai

Vakarų žiniasklaidos, iki tol palaikiusios Gruziją, pasėtas abejones dėl "oficialios" karo versijos Tbilisis vertina kaip Rusijos vykdomo informacinio karo dalį.
"Prieš Gruziją vykdoma viešųjų ryšių kampaniją, kurią finansuoja Rusija", – teigė Gruzijos valstybės ministras Temūras Jakobašvilis. Reintegracijos klausimus kuruojantis valdininkas paragino žurnalistus iš naujo patikrinti informaciją ir susisiekti su ESBO vadovybės pagrindiniu biuru Tbilisyje.

"Mes nieko negalime kaltinti dėl to, kad kažkas gavo iš Rusijos pinigų ir yra Kremliaus agentas, skaitytojai turi daugiau teisės patys nuspręsti kaip yra iš tikrųjų", – sakė jis. Tačiau pabrėžė, kad informacijos iškreipimo atvejai Vakarų spaudoje labai padažnėjo. "Iškreipia "Human Right Watch" informaciją, iškreipia sąžiningų ESBO darbuotojų informaciją, – tvirtino T.Jakobašvilis. – Tai dalis informacinio karo, kuriame mes kovojame už tiesą."

Šiame kare, pasak ministro, naudojamas visas KGB metodų arsenalas – šantažas, kyšiai, verbavimas ir manipuliacijos informacija.
Ministrui antrina ir kai kurie Gruzijos diplomatai. "Maskva skyrė 2 mlrd. JAV dolerių (5,46 mlrd. litų) darbui su žurnalistais ir leidėjais", – teigė diplomatas, nepageidavęs, kad būtų skelbiama jo pavardė.

Pats R.Girstas pareiškimus apie tai, kad jį galėjo užverbuoti Rusijos specialiosios tarnybos, vadina juokingais. "KGB niekada nemokėjo man. Neįtikima, kad mane gali tuo kaltinti", – sakė jis. Ilgus metus ESBO vadovo Gruzijoje pavaduotoju buvusio ir nemažai laiko Pietų Osetijoje praleidusio karininko biografijoje iš tiesų sunku aptikti juodų dėmių.

"Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jam nėra dėl ko priekaištauti", – dienraščiui sakė Rusijos specialiųjų tarnybų ekspertas Jevgenijus Limarevas. Tačiau jis neatmetė, kad užverbuoti R.Girstą vis dėlto galėjo.

Galimybių nepastebimai bendrauti su žmonėmis  niekieno nekontroliuojama pilkąja zona virtusioje Pietų Osetijoje Maskvos šnipai turėjo ir tebeturi gana nemažai.