Šis paleidimas giriamas kaip svarbi gairė nelengvus laikus išgyvenančiame Rusijos kosmoso sektoriuje. Skelbiama, kad naujo kosmodromo šalies rytiniame pakraštyje darbo pradžia žymi atgimimą srityje, kurią pastaraisiais metais sukrėtė virtinė apmaudžių nesėkmių.

Raketa „Sojuz 2.1a“, nešanti tris palydovus, pakilo 11 val. 1 min. vietos (5 val. 1 min. Lietuvos) laiku, sakoma kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime. Šis startas buvo parai atidėtas po to, kai trečiadienį atgalinis laiko skaičiavimas buvo automatiškai sustabdytas dėl techninio gedimo.

Rusijos televizija parodė, kaip „Sojuz 2.1a“ giedrą dieną kyla į padangę, nors užsienio žiniasklaidos organizacijos, tarp jų naujienų agentūros AFP žurnalistai, į naująjį kosminį centrą nebuvo įleisti.

Raketos startą stebėjo ir V.Putinas.

„Kaip žinote, sakoma, kad norint patikrinti pudingo kokybę, jį reikia suvalgyti, o siekiant patvirtinti kosmodromo pasiruošimą darbui, reikia atlikti pirmąjį paleidimą. Jūs tai padarėte – sveikinu jus“, – prezidentas sakė kosmoso programos pareigūnams.

„Yra kuo didžiuotis. Vakar technika truputį persistengė; iš principo buvo galima (raketą) paleisti vakar, bet technika persistengė ir sustabdė paleidimą. Tai normalus įvykis“, – pridūrė jis.

„Svarbiausia, kad aikštelė veikia, funkcionuoja; jūs ją gerai parengėte. Dar laukia antras etapas – (kai bus leidžiama) sunkioji raketa, – pažymėjo V.Putinas. – Darbo dar daug, jis didelis, bet tai, be abejo, labai svarus, reikšmingas žingsnis Rusijos kosmonautikos plėtroje.“

Po to, kai pirmasis raketos startas iš Rytų kosmodromo buvo atidėtas, Rusijos autoritarinis lyderis išsakė priekaištų kosmoso programos vadovams, nors tokie trikdžiai pasaulyje yra gana įprasti.

Vienos Europos raketos startas iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje praeitą savaitę turėjo būti atidėtas tris kartus, kol galiausiai ji pakilo pirmadienį.

„Roskosmos“ atstovas Michailas Fadejevas sakė AFP, kad trečiadienio riktas įvyko dėl vieno kabelio gedimo.

Rytų kosmodromo statyba prasidėjo 2012 metais, bet šį projektą temdė ginčai su profsąjungomis, korupcijos skandalai ir darbų vėlavimas.

Planuota, kad pirmieji palydovai iš jo bus paleisti 2015 metų pabaigoje, bet dėl iškilusių kliuvinių pareigūnams šį kalendorių teko patikslinti.

„Nepaisant visų nesėkmių, Rusija išlieka pasaulio lyderė pagal kosminių paleidimų skaičių“, – V.Putinas sakė trečiadienį per susitikimą su pareigūnais, kurį transliavo televizija.

„Tačiau faktas, kad patiriame daug nesėkmių, yra blogas. Į tai turi būti laiku ir profesionaliai reaguojama“, – pridūrė jis.

Naująjį kosmodromą, pastatytą Amūro regione Rusijos rytiniame pakraštyje, V.Putinas gyrė kaip didžiausią šiuo metu vykdomą statybų projektą, kurio biudžetas – 300–400 mlrd. rublių (4–5,3 mlrd. eurų).

Apie 10 tūkst. darbininkų nuo 2012 metų tame didžiuliame retai apgyventame regione nutiesė 115 km kelių, taip pat 125 km geležinkelių ir pastatė miestelį, kuriame galės gyvento apie 25 tūkst. žmonių.

Kremlius siekia sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir šiuo metu moka Astanai po 115 mln. JAV dolerių per metus.

Tačiau premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už kosmoso ir gynybos sektorius, sakė, kad Rusija dar bent iki 2023 metų naudos Baikonūro kosmodromą pilotuojamiems skrydžiams, o planuojamas raketos „Sojuz 2.1a“ startas tikriausiai bus vienintelis paleidimas iš Rytų kosmodromo šiais metais.

Pasak politikos analitiko Aleksejaus Makarkino, šis raketos startas yra aiški sėkmė, kuri tampa dar svaresnė šalį krečiant ekonomikos krizei dėl drastiško naftos kainų nuosmukio ir Vakarų šalių sankcijų Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

„Šiuo metu kosmosas yra didybės atributas, – jis aiškino duodamas interviu AFP. – Rusija dabar stengiasi prisivyti kosminėje pramonėje. Be pagrindinių prekių sektorių, mes neturime daug konkurencingų pramonės šakų. Ką dar galėtume pasiūlyti pasauliui?“

Rusija taip pat turi Plececko kosmodromą šalies šiaurėje, kuris naudojamas leisti palydovams ir bandyti raketoms.

Rytų kosmodromas, kaip ir Baikonūras, yra arčiau pusiaujo, todėl iš jo startuodamos raketos gali nešti sunkesnius krovinius, eikvodamos mažiau degalų, o skrydžių savikaina sumažėja.

Naujajame kosmodrome kol kas yra tik viena starto aikštelė raketoms „Sojuz“, kurios šiuo metu yra vienintelės pasaulyje, naudojamos pilotuojamiems kosminiams skrydžiams.

Ateinančiais metais prasidės antrasis statybų etapas, per kurį bus įrengta tvirtesnė starto aikštelė naujoms sunkiosioms raketoms nešėjoms „Angara“. Jos dabar tebėra bandymų stadijoje, bet kada nors turėtų pakeisti dažnai naudojamas senstančias raketas „Proton“.