Rusija rengiasi pulti Saudo Arabiją ir Katarą, o NATO esanti ištikta paralyžiaus, nes po teroro aktų Prancūzijoje neaktyvavo sutarties penktojo straipsnio. Tokiomis mintimis „Echo Moskvy“ interneto svetainėje dalinasi buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas, šiuo metu dirbantis Cato institute Vašingtone. LRT.lt kalbinti politologai tvirtina, kad Prancūzija aktyvuoti 5-ąjį straipsnį nė neprašė, o smūgiai Saudo Arabijai būtų nenaudingi Rusijai.

Buvęs V. Putino patarėjas tikina, kad po 20015 metų lapkričio 13 dienos teroro išpuolių Paryžiuje Prancūzija pasijautė palikta savo sąjungininkų, todėl Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as metėsi prie Kremliaus vadovo. Šis, kitaip nei dabartiniai netoliaregiai lyderiai anglosaksai, tokios galimybės prarasti nenorėjęs ir suskubęs paskelbti Prancūziją savo sąjungininke.

Tokio prašymo nebuvo

Visi LRT.lt kalbinti tarptautinių santykių ekspertai tikina nemanantys ir negirdėję, kad prancūzai būtų prašę aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį. Jei būtų prašyta, pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo Lauryno Kasčiūno, prašymas būtų įgyvendintas. Tačiau jei vis tik prašymas būtų buvęs nepatenkintas, tarptautinė bendruomenė apie tai būtų sužinojusi labai greitai ir tikrai ne iš A. Ilarionovo, o iš patikimesnių šaltinių.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas bei RESC analitikas Linas Kojala pažymi, kad prancūzai prašė ES paramos. Šalis pasitelkė Lisabonos sutarties nuostatą, pagal kurią, ES narės įsipareigoja karinę agresiją savo teritorijoje patyrusiai sąjungos šaliai suteikti visą įmanomą pagalbą.

„Prancūzija, bent kiek matyti iš viešų pareiškimų, informacijos viešojoje erdvėje, nesiekė aktyvuoti 5-ojo NATO straipsnio. Prancūzija aktyvavo tam tikrus ES gynybos straipsnius. Aišku, jų integracijos lygmuo yra mažesnis nei NATO, tačiau daugelis ES valstybių vienbalsiai pritarė tam,  kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas.

Tad kalbos apie NATO paralyžių arba kažkokią sąjungininkų išdavystę – gerokai perdėtos. Vakarų pasaulis tikrai išlieka vieningas, suvokdamas terorizmo grėsmę tiek NATO, tiek ES kontekste“, – tikina L. Kojala.

T. Janeliūnas taip pat abejoja, kad, jei Prancūzija prašė 5-ojo straipsnio aktyvavimo, jai buvo atsakyta „ne“.

„Nelabai pasitikėčiau A. Ilarionovu, kuris sako, kad prancūzai siekė aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, tačiau jiems buvo atsakyta. Abejočiau, kad galima sakyti, jog Prancūzija negavo paramos iš sąjungininkų.

Kita vertus, gali būti, kad nei 4 (politinių konsultacijų), nei 5 straipsniai NATO formate nebuvo aktyvuoti dėl iš anksto žinomo rezultato. To galbūt buvo atsisakyta po kokių nors neformalių konsultacijų su JAV“, – kalba T. Janeliūnas.

Smūgis Saudo Arabijai būtų per brangus

A. Ilarionovas savo tekste teigė, kad Rusija apkaltins Saudo Arabiją ir Katarą ISIS finansavimu. Tai reikš, kad šios šalys parėmė teroro aktą, kai buvo susprogdintas rusų lėktuvas, todėl Rusija smogs Saudo Arabijai ir galbūt Katarui.

Buvęs V. Putino patarėjas tikina, kad, nors šios šalys yra JAV sąjungininkės, amerikiečiai nebus nusiteikę joms padėti.

„Tikrai abejoju, kad Rusija galėtų imtis karinių veiksmų prieš Saudo Arabiją ar kurias nors valstybes tiesiogiai. Pagrindinis jos tikslas – pasakyti, kad Rusija yra vienas svarbiausių veikėjų, su kuriuo būtina derėtis dėl bet ko, kas vyksta tame regione. Ypač jei tai yra saugumo klausimai. Savo veiksmais Sirijoje Rusija tai ir demonstruoja“, – kalba T. Janelūnas.

Pasak L. Kojalos, kariniai veiksmai Sirijoje Rusijai brangiai kainuoja, todėl mažai tikėtina, kad ji galėtų imtis naujų atakų. Be to, pasak pašnekovo, ji nerizikuotų įskelti naujų žiežirbų santykiuose su JAV.

Galimybe, kad Rusija galėtų pulti Saudo Arabiją, netiki ir L. Kasčiūnas: „ISIS turi savų finansavimo šaltinių ir nėra labai priklausoma nuo Saudo Arabijos šeichų. Net jei ir taip, įsivaizduoti ataką prieš Saudo Arabiją – absurdiška. Arabai itin skaudžiai smogų naftos kainos prasme. Nemanau, kad Rusija tam ryžtųsi.“

L. Kojalos teigimu, net jei taip įvyktų, JAV ateitų į pagalbą, kadangi  Saudo Arabija JAV yra labai svarbi sąjungininkė. „Amerikiečiai savo ilgalaikius partnerius labai vertina. Viena pagrindinių visų JAV užsienio politikos vadovų linijų yra niekada neišduoti sąjungininkų ir partnerių. O dėl to Rusijos išpuolis tampa dar mažiau tikėtinas“, – teigia jis.

„Pasireklamavo“

Paklaustas, kodėl dažnai cituojamas ir vertinamas rusų apžvalgininkas skelbia tokius sunkiai paaiškinamus pareiškimus, L. Kasčiūnas teigia, kad tai galėjo būti noras gauti tarptautinės bendruomenės dėmesio.

„Yra tam tikra kategorija apžvalgininkų, politologų, kurie pritraukti dėmesį ir turėti „prekinį ženklą“ gali daug triukšmo sukeliančiomis, tačiau logiškai sunkiai paaiškinamomis versijomis. Jis yra tas žmogus, kuris kažkada buvo V. Putino patarėjas, todėl kuriamas įspūdis, kad jis gali suvokti mąstymo paradigmas viduje.

Tačiau jo pasisakymai apie nepanaudotą 5-ąjį NATO straipsnį primena pavojinga dezinformaciją, pakertančią NATO patikimumą. Tai tam tikra prasme netgi naudinga Kremliui“, – sako L. Kasčiūnas.