Grasinimai ir vilionės

Ugdymo įstaigos įsijungė į lenktynes dėl aktyviausių studentų titulo. Voronežo valstybinio pedagoginio universiteto studentams dalijami klausimynai, kuriuose klausiama, kaip ir už ką studentai planuoja balsuoti. Pasak studentų, vienos iš grupių vadovas tiesiogiai ragino juos balsuoti už V. Putiną. Grasinant pokalbiu su rektoriumi iš nevietinių studentų reikalaujama likti balsuoti Voroneže. Analogiškas spaudimas daromas ir Ivanovo, Ufos mokslo ir technologijų universitete, kurio studentams mainais už atiduotą balsą žadama silikoninė apyrankė, suteikianti nuolaidų parduotuvėse.

Permės statybų koledžo, Kazanės energetikos universiteto, Tulos valstybinio pedagoginio universiteto vadovybė reikalauja, kad studentai įsiamžintų balsavimo apylinkėse, grasina peržiūrėsią vaizdo kamerų įrašus, o nepaklusnieji gasdinami problemomis dėl studijų.

Valstybinių korporacijų ir biudžetinių įstaigų darbuotojai raginami aktyviai dalyvauti rinikimuose, balsuoti už dabartinį prezidentą. Mainais už tai jiems žadami kelialapiai į sanatorijas, jų vaikams – į vasaros stovyklas. Tiems, kurie neatvyks į rinkimų apylinkes, grasinama padariniais, kuriuos jie esą pajus iš karto arba mėnesio pabaigoje finansiškai. Apie analogiškus primygtinius raginimus pranešama iš muziejų.

Spaudžia net gimdyves

Valstybio sektoriaus darbuotojai raginami balsuoti penktadienį, primygtinai reikalaujama, kad jie savo pareigą atliktų ne pagal gyvenamąją vietą jiems skirtoje apylinkėje, bet ten, kur nurodo vadovybė.

Rinkimuose balsuoti verčiamos net gimdymo namuose dirbančios moterys. Medikų teigimu, toks įsakymas atėjo į visus Maskvos gimdymo namus. Darbuotojai informavo gimdyves, kad jos turi rašyti prašymus įtraukti jas į apylinkės, kurioje yra ligoninė, rinkėjų sąrašą, ir verčiamos balsuoti čia pat, klinikoje.

Vienam šauktiniui iš Belgorodo komisariato darbuotojas pasiūlė atidėti tarnybą kariuomenėje mainais į už V. Putiną atiduotą balsą.

Rusijos regionuose taip pat vyks įvairios loterijos ir viktorinos, kuriomis siekiama suvilioti rinkėjus ir taip padidinti jų aktyvumą.

Maskvoje biudžetinių įstaigų darbuotojai, norėdami dalyvauti nuotoliniame elektroniniame balsavime, privalo pateikti 5–15 pažįstamų asmenų duomenis ir telefono numerius. Kai kuriuose regionuose mokytojai yra verčiami registruotis nuotoliniam balsavimui, kurio galimybes klastoti balsavimo rezultatus anuomet dar egzistavę nepriklausomi rinkimų stebėtojai įvardijo po 2021-aisiais vykusių rinkimų į Valstybės dūmą.

Konkurencija – tik formali

Rinkimai, kurių balsavimo biuleteniuose tarp kandidatų įrašyta V. Putino pavardė, – šiemet jau penktieji. Iki 2020 m. Rusijos konstitucija draudė daugiau kaip du kartus iš eilės dalyvauti prezidento rinkimuose. Po antrosios kadencijos, 2008 m., balsavimą laimėjo Dmitrijus Medvedevas, tačiau, pasibaigus jo kadencijai, į Kremlių sugrįžo V. Putinas.

2020 m. pakeitus Rusijos konstituciją žodžiai „iš eilės“ buvo panaikinti, o kartu buvo priimta pataisa, panaikinanti dabartines V. Putino kadencijas. Tai suteikė jam galimybę likti valdžioje iki 2036 m. Tokiu atveju valdžioje jis bus išbuvęs ilgiau nei bet kuris kitas Rusijos vadovas nuo Jekaterinos Didžiosios laikų.

Su tikrąja demokratine valdžios kaitos schema nieko bendra neturintis farsas, kurį Kremlius vadina prezidento rinkimais, vyksta visuotinės baimės atmosferoje. Istorikai skaičiuoja, kad šiandien Rusijoje politinių kalinių yra gerokai daugiau nei paskutiniais SSRS dešimtmečiais.

Darbuotojai informavo gimdyves, kad jos turi rašyti prašymus įtraukti jas į apylinkės, kurioje yra ligoninė, rinkėjų sąrašą, ir verčiamos balsuoti čia pat, klinikoje.

Vieninteliams potencialiems antikarinės ir opozicinės pozicijos kandidatams – politikui Borisui Nadeždinui ir žurnalistei Jekaterinai Duncovai – nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Tad biuleteniuose, be save iškėlusio V. Putino, įrašytos Vladislavo Davankovo („Naujieji žmonės“), Leonido Sluckio (Liberalų demokratų partija) ir Nikolajus Charitonovo (Komunistų partija) pavardės.

Sekmadienis, 12 valanda

Dalis Kremliaus kritikų ragina bendrapiliečius ignoruoti tariamuosius rinkimus ir nedalyvauti šiame politiniame farse. Kita dalis teigia, kad boikoto taktika yra neveiksminga. Politikas Maksimas Reznikas sugalvojo akciją „Vidurdienis prieš Putiną“ – sekmadienio vidurdienį atėjus į rinkimų apylinkes esą legaliai galima išreikšti nepritarimą tam, kas vyksta Rusijoje. Kritiškai Kremliaus atžvilgiu nusiteikusius Rusijos piliečius turi įkvėpti balsuoti atėjusiųjų minios, kurias jie išvys būtent šiuo laiku.

Akcijos organizatoriai nesiūlo balsuoti už kokį nors konkretų kandidatą, svarbiausia – balsuoti prieš V. Putiną. Maskvos prokuratūra šioje akcijoje jau įžvelgė ekstremizmo požymių ir tiems, kurie ragins ateiti balsuoti sekmadienio vidurdienį, pagrasino baudžiamąja atsakomybe už „trukdymą piliečiams laisvai naudotis rinkimų teisėmis ir trukdymą rinkimų komisijų darbui“. Žiniasklaida pažymi, kad maksimali bausmė pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį – penkeri metai laisvės atėmimo.

Sekmadienio vidurdienio akciją (rusiškai ji pažymima trimis P – „Polden protiv Putina“) palaikė ir dabar jau miręs Aleksejus Navalnas. Vykdydami jo, kaip dabar aiškėja, priešmirtinį norą, balsavimo išvakarėse bendražygiai paskelbė politiko surašytą instrukciją. A. Navalnas kvietė rinkėjus pasinaudoti specialia programėle „Foton-2024“, skirtą „iPhone“ ir „Android“. Ji esą ir parinktų kandidatą, už kurį reikia balsuoti, nors nei matematiniu, nei politiniu požiūriu esą nėra skirtumo – laimėtojas aiškus dar neprasidėjus balsavimui.

Vakarai smerkia

ES ir NATO pareiškė, kad rinkimai Rusijoje nebus nei laisvi, nei sąžiningi, nes Kremlius sunaikino visą opoziciją.

„Atsižvelgdami į tai, kaip Rusijoje ruošiamasi balsavimui ir kaip jis organizuojamas valdant dabartinei Kremliaus administracijai ir režimui, žinome, kaip tai atrodys, – sakė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano. – Labai sunku numatyti, kad tai būtų laisvi, sąžiningi ir demokratiški rinkimai, kuriuose Rusijos žmonės tikrai galėtų rinktis.“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paantrino, kad balsavimas „Rusijoje nebus laisvas ir sąžiningas“. „Jau žinome, kad opozicijos politikai sėdi kalėjimuose, kai kurie yra nužudyti, daugelis yra tremtyje, o iš kai kurių, bandžiusių užsiregistruoti kaip kandidatai, ši teisė buvo atimta, – sakė jis. – Rusijoje nėra laisvos ir nepriklausomos spaudos.“

Ir ES, ir NATO pasmerkė Rusijos sprendimą surengti balsavimą Ukrainos teritorijose, kurias Maskva sako aneksavusi. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.

„Rusijos bandymai organizuoti bet kokią rinkimų dalį okupuotose Ukrainos srityse yra visiškai neteisėti ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

ES atstovas P. Stano sakė, kad balsavimas šiose srityse „nėra ir nebus pripažįstamas ES“.