Šie komentarai nuskambėjo kitą dieną po to, kai V. Zelenskis prasitarė besitikintis, jog Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą baigsis daug greičiau, kai JAV prezidento pareigas sausio mėnesį pradės eiti Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
„Turime padaryti viską, ką galime, kad šis karas baigtųsi kitais metais. Turime jį užbaigti diplomatinėmis priemonėmis“, – nurodė V. Zelenskis vienam Ukrainos radijui. – Ir tai, manau, yra labai svarbu.“
Maskva ir Kyjivas iki šiol nebuvo surengę jokių reikšmingų derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Tačiau D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia klausimų dėl konflikto perspektyvos ir galimos jo pabaigos.
Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas ne kartą žadėjo per „24 valandas“ užbaigti karą Ukrainoje ir užsiminė, kad kalbėsis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Lygindamas Ukrainos ir Rusijos padėtį mūšio lauke, prezidentas pabrėžė, kad Maskva nevertina savo žmonių, jai nerūpi, kiek jų žūsta, bet turi daugiau karinės technikos resursų.
Rusijos prezidentas yra pareikalavęs Ukrainos atiduoti daugiau didelių jos rytinių ir pietinių teritorijų. Tai esą yra išankstinė sąlyga taikos deryboms. Ukraina tokias sąlygas atmeta.
Kremlius pranešė, kad penktadienį V. Putinas pakartojo šį reikalavimą per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).
Interviu metu V. Zelenskis dar kartą atmetė šias Kremliaus šeimininko sąlygas.
Nuo šios vasaros Maskva nuolat žengia į priekį Rytų Ukrainoje, artėdama prie tokių svarbių pramonės centrų kaip Pokrovskas ir Kurachovė.
V. Zelenskis pridūrė, kad Rusijos pajėgos mūšio lauke patiria didelių nuostolių ir kad šiuo metu Maskvos puolimas kai kuriose vietovėse yra sulėtėjęs.
„Vieningai palaikysime Ukrainą“
Penktadienį įvykęs V. Putino ir O. Scholzo pokalbis telefonu sulaukė neigiamos reakcijos Ukrainoje.
Tai buvo pirmas jų pokalbis nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio karo sprendimo.
Pokalbio telefonu metu O. Scholzas „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino V. Putiną „jį nutraukti ir išvesti karius“, sakė kanclerio atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas).
O. Scholzas taip pat sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi „derėtis su Ukraina, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, ir pabrėžė, kad Vokietija yra tvirtai pasiryžusi remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija tol, kol tai bus būtina“, teigė atstovas išplatintame pareiškime.
Ukraina pasmerkė šį pokalbį kaip bandymą nuolaidžiauti ir sakė, kad jis suteikė V. Putinui vilties sumažinti jo tarptautinę izoliaciją.
V. Zelenskis patvirtino, kad O. Scholzas jam pasakė, jog skambins V. Putinui, bet perspėjo, kad tokios derybos atvers „Pandoros skrynią“.
Šeštadienį Didžiojo septyneto (G-7) atstovai pareiškė, kad Maskva tebėra vienintelė kliūtis teisingai taikai Ukrainoje.
„Mes ir toliau vieningai palaikysime Ukrainą“, – teigiama G-7 išplatintame pranešime.
G-7 taip pat patvirtino „savo įsipareigojimą taikyti Rusijai griežtas sankcijas, eksporto kontrolę ir kitas veiksmingas priemones“.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas artėjant 1 000-ajai Rusijos invazijos į Ukrainą diena.
Gauna ne visą žadėtą paramą
Ukraina gauna mažiau nei pusę iš 175 mlrd. JAV dolerių saugumo pagalbos, kurią JAV pažadėjo skirti kovai su Rusijos agresija. Prezidentas V. Zelenskis tai sakė interviu Ukrainos radijui.
„Kalbant apie pagalbą, žinoma, esame dėkingi už abiejų partijų paramą. Apskritai demokratai ir respublikonai balsavo už 175 ar 177 mlrd. dolerių tam tikros pagalbos Ukrainai. Žiūrėkite, šie pinigai dar turi atkeliauti. Jei manęs paklaustumėte, kiek mes iš to gavome, nesileisčiau į detales, nes yra skirtingos ataskaitos iš skirtingų agentūrų, tiek Gynybos ministerijos, tiek žvalgybos ir t. t., todėl pasakysiu taip: negavome nė pusės“, – sakė jis.
V. Zelenskis patikslino, kad kalbama apie JAV karinę pagalbą Ukrainai.
„Kai sakau pusė, t. y. mažiau, kalbu apie ginklus. Aš derėjausi dėl ginklų. Žinoma, yra humanitarinė pagalba, yra finansinė parama, yra finansinė pagalba biudžetui, yra atskiros humanitarinės programos, skirtos mūsų regionams“, – sakė jis.
Nepamiršdamas už pagalbą padėkoti visiems tarptautiniams partneriams, V. Zelenskis pridūrė, kad JAV padidino ginklų gamybą, papildė savo atsargas, padidino savo kariuomenės pajėgumą, be kita ko, atsižvelgdamos į Ukrainos patirtį. „Daugeliu atžvilgių jie gavo iš mūsų atsakymus... Pasinaudodami kitos valstybės pavyzdžiu, jie įgijo patirties sau. Taip pat ir europiečiai“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 1 dieną JAV gynybos departamentas paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė 425 mln. dolerių.
„Labai svarbu išsaugoti Europos ir JAV vienybę“
Tolesnė tarptautinių partnerių pagalba Ukrainai priklausys nuo to, ar pavyks išlaikyti Europos ir naujosios JAV administracijos vienybę šiuo klausimu, sakė V. Zelenskis.
„Dabar svarbu išsaugoti Europos ir Jungtinių Valstijų vienybę. Taip, mes tai darėme karo pradžioje, todėl mūsų partnerių pagalba buvo tokia didelė“, – sakė valstybės vadovas.
Atvirai papasakoti mūsų visuomenei apie tam tikras linijas galėsiu po dalykinio susitikimo su prezidentu D. Trumpu, kai jis turės visus prezidento įgaliojimus.
Pasak V. Zelenskio, jei pasikeis Amerikos politika Ukrainos atžvilgiu, pasikeis ir Europos vienybės stiprumas.
„Ar tai gali turėti įtakos pagalbos didėjimui? Ne, tai turėtų įtakos tik jos mažėjimui“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad jis rimtai žiūrės į diskusijas dėl politikos Ukrainos atžvilgiu ir galimas derybas tik jei jos vyks su Donaldu Trumpu, o ne su jo patarėjais.
„Su visa pagarba bet kokiai jo aplinkai. Tai yra mūsų, prezidentų, lygis. Viskas turi būti pagal įstatymus. Kol jis nėra inauguruotas, jie negali dalyvauti jokiuose procesuose ir nieko užbaigti. Jie neturi tokių įgaliojimų. Mūsų komandos dirbs, kad parengtų tinkamą prasmingą susitikimą. Atvirai papasakoti mūsų visuomenei apie tam tikras linijas galėsiu po dalykinio susitikimo su prezidentu D. Trumpu, kai jis turės visus prezidento įgaliojimus“, – sakė jis.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, prezidento Joe Bideno administracija ketina panaudoti visas lėšas, anksčiau skirtas kaip pagalbą Ukrainai, iki D. Trumpo atėjimo į valdžią.
