Susitikimas Briuselyje gali nulemti teisėkūros iniciatyvos, kuri sukėlė aršias diskusijas nuo tada, kai 2022-ųjų gegužę ją pateikė Europos Komisija (EK), likimą.

Virtinės vaikų apsaugos grupių remiamu pasiūlymu būtų reikalaujama, kad interneto platformos ir žinučių siuntimo paslaugos aptiktų ir praneštų apie vaizdus ir vaizdo įrašus, kuriuose rodomi prievartos veiksmai, taip pat apie išnaudotojų bandymus susisiekti su nepilnamečiais.

Tačiau kritikai, įskaitant pačios ES duomenų apsaugos institucijas, įstatymų leidėjus ir tokias šalis kaip Vokietija, įspėja, kad tai kelia neproporcingą grėsmę privatumui.

Ypač didelį nerimą jiems kelia technologijos, kuriomis būtų nuskaitomi privatūs pokalbiai, taip pat ir šifruotų pranešimų programėlėse, pavyzdžiui, „Signal“ ir „WhatsApp“.

„Tai reikštų susirašinėjimo slaptumo, kuris labai svarbus informatoriams, pabaigą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos aktyvistas ir buvęs ES teisės aktų leidėjas Patrickas Breyeris.

Labiausiai jis nuogąstauja, kad tokiais teisės aktais ilgainiui gali pasinaudoti autoritariniai režimai, siekdami „susidoroti su politiniais oponentais“, sekdami jų pokalbius.

Pačios žinučių siuntimo platformos griežtai prieštarauja šiems planams.

Masinis sekimas?

Oponentai surengė kampaniją „Stop susirašinėjimų kontrolei“ – taip jie vadina pasiūlymą – siųsdami ES pareigūnams pranešimus, kuriais siekia pakeisti jų nuomonę šiuo klausimu.

„Nieko panašaus nesu matęs jokiu kitu klausimu, – AFP sakė vienas ES diplomatas, kalbėdamas anonimiškai. – Kasdien gauname tūkstančius laiškų.“

Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Danija, kuri parengė naujausią pasiūlymo versiją, tvirtina, kad joje numatytos būtinos apsaugos priemonės.

Pirma, būtų tikrinami tik paveikslėliai ir nuorodos, o ne tekstiniai pranešimai.

Antra, sistema būtų aktyvuojama tik po nepriklausomos teisminės ar administracinės institucijos sprendimo.

„Turime nurodyti labai aiškiai: pagal šį pasiūlymą nenumatoma bendra bendravimo internetu stebėsena. Nebus tokio dalyko kaip „susirašinėjimų kontrolė“, – sakė EK atstovas spaudai Markusas Lammertas.

„Tai siekis apsaugoti mūsų vaikus nuo baisaus nusikaltimo, kuris vis dažniau įvykdomas internete“, – teigė jis.

Lemiamas – Vokietijos žodis

JK įsikūrusios organizacijos „Internet Watch Foundation“ ataskaitoje teigiama, kad 62 proc. tarptautiniu mastu nustatytos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos praėjusiais metais buvo patalpinta ES serveriuose.

Pagal dabartines bloko taisykles platformos tokį turinį aptinka savanoriškai, o Briuselis mano, kad to nepakanka atsižvelgiant į sparčiai didėjantį problemos mastą.

Dabartinė teisinė sistema galioja iki 2026-ųjų balandžio, kol bus priimtas naujas EK pasiūlymas dėl privalomo tokio turinio aptikimo.

Viskas daugiausia priklausys nuo Vokietijos – po trečiadienį įvyksiančio susitikimo galimi du scenarijai.

Jei Berlynas pritars pasiūlymui, jis greičiausiai bus priimtas pagal ES kvalifikuotos daugumos balsavimo taisykles. Tuomet valstybės narės galėtų oficialiai patvirtinti priemonę kitą savaitę Liuksemburge vyksiančiame susitikime.

Jei Berlynas susilaikys arba ir toliau nepritars, derybininkai vėl grįš prie brėžinių lentos ir nebus tikrumo, kad tekstas galiausiai virs įstatymu.

Keli derybose dalyvaujantys ES pareigūnai teigė, kad Vokietija savo poziciją gali pareikšti artimiausiomis valandomis.