Naująsias gaires paskelbę Bažnyčios atstovai taip pat sakė, kad mirusiųjų pelenai neturėtų būti laikomi namuose. Siūloma juos laidoti kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje.

Tokiu būdu sumažės „rizika, kad mirusiųjų nepasieks maldos ir jų šeimos narių bei krikščionių bendruomenės atminimas“, žurnalistams sakė vokiečių kardinolas Gerhardas Ludwigas Muelleris (Gerchardas Liudvigas Miuleris), vadovaujantis Tikėjimo doktrinos kongregacijai.

„Taip pat galiausiai (jų) nepamiršime ir nebus pagarbos stygiaus, ypač išėjus pirmajai kartai“, – sakė jis.

„Pelenų saugojimui namie nepritariama“, – pridūrė G.L.Muelleris.

Vatikanas leido kremuoti mirusiuosius 1963 metais.

Naujosios gairės pasirodė kaip tik prieš Vėlines, kai tikintieji meldžiasi už mirusiuosius.

„Palaikai nėra privati šeimos nuosavybė. Miręs žmogus yra Dievo sūnus. Jis yra Kristaus kūno dalis, Dievo žmonių dalis. Dėl šios priežasties egzistuoja ne tik privačios laidotuvių apeigos, bet ir viešos“, – sakė G.L.Muelleris.

Tačiau vyskupai galės leisti naujųjų gairių išimtis „rimtomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su vietiniais papročiais ir praktikomis“.

Naujosios taisyklės taip pat draudžia barstyti pelenus į jūrą, nurodė G.L.Muelleris.

Tačiau jos nebus taikomos atgaline tvarka šventųjų palaikams, kurie yra saugomi per amžius „siekiant neišprovokuoti karo tarp tikinčiųjų“, – nurodė vienas jo patarėjų.

Kremacija išpopuliarėjo prieš pusę amžiaus, kai Vatikanas suteikė leidimą deginti mirusiųjų palaikus.

Vatikanas yra pareiškęs, kad kremacija „nepaliečia sielos“ ir „netrukdo visagaliam Dievui prikelti kūną“.