Politinė krizė Venesueloje dar labiau paaštrėjo, kai prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) pasiskelbė laimėjęs ginčijamus 2018 metų rinkimus, kurių rezultatai plačiai laikomi suklastotais.

Šis Meksike surengtose derybose pasiektas susitarimas yra „viltis visai Lotynų Amerikai“, pareiškė Meksikos užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas (Marselas Ebrardas).

Jungtinės Valstijos greitai reagavo į žinią apie susitarimą ir sušvelnino Venesuelai paskelbtas naftos sankcijas, pareiškusios, kad bendrovei „Chevron“ leis Venesueloje ribotu mastu atnaujinti naftos gavybą.

JAV iždas pažymėjo, kad pasirašytas dokumentas yra „humanitarinis susitarimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama švietimo, sveikatos apsaugos, aprūpinimo maistu, reagavimo į potvynius ir elektros tiekimo programoms, kurios bus naudingos Venesuelos žmonėms“.

Šeštadienį pasiektas susitarimas žymi lūžį N. Maduro vyriausybės ir jos opozicijos derybose, kurios net 15 mėnesių buvo aklavietėje.

Tarptautinės pastangos išspręsti krizę Venesueloje suintensyvėjo, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, dėl kurios gerokai padidėjo spaudimas energijos pasiūlai pasaulio rinkoje.

Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas, tačiau šalyje vyrauja skurdas, dėl kurio – ir taip pat dėl besitęsiančios politinės krizės – iš šalies per kelerius pastaruosius metus, JT skaičiavimais, pabėgo apie 7 mln. gyventojų.