Vengrijos atstovė: Ukrainos narystė ES iki 2030 metų nėra realu

„Nemanome, kad tai realu. (...) Mes tvirtai palaikome nuopelnais grindžiamą procesą ir, manau, šiuo klausimu sutariame su Lietuva“, – ketvirtadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Orban, paklausta apie galimybę Ukrainai tapti ES nare iki 2030 metų.

Pasak ministrės, visos narystės siekiančios valstybės turi atitikti tuos pačius kriterijus, todėl Vengrija nepritaria pagreitintam Ukrainos stojimui į Bendriją.

„Kiekviena šalis turi pereiti tą pačią procedūrą, kurią perėjome ir mes. (...) Taip pat nepalaikome jokio pagreitinto stojimo“, – teigė ji.

Vis dėlto A. Orban pažymėjo, kad Ukrainos stojimo į ES procese pastaruoju metu pasiekta reikšmingos pažangos – iš šešių derybų skyrių grupių jau atvertos keturios.

Anot jos, prie šios pažangos prisidėjo ir pagerėję Vengrijos bei Ukrainos santykiai.

Ministrės teigimu, Budapeštui ir Kyjivui pavyko susitarti dėl Ukrainos Užkarpatės regione gyvenančios vengrų tautinės mažumos teisių apsaugos.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė optimistiškiau vertinąs galimybę Ukrainai iki 2030 metų tapti Bendrijos nare.

„Mes esame optimistiškesni dėl datų. Manome, kad data kaip siekiamybė gali būti ir turėtų būti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot jo, Ukrainos narystė ES iki 2030 metų teoriškai įmanoma, jeigu Kyjivas pakankamai sparčiai įgyvendins būtinas reformas, o Bendrija laiku atliks jai tenkančius stojimo proceso veiksmus.

„Mes manome, kad 2030 metais vis dar įmanoma atlikti visus procesus. (...) Jeigu mums pavyktų viską daryti pakankamai greitai iš Europos Sąjungos pusės, o Ukrainai daryti reformas, teoriškai tas yra įmanoma“, – teigė K. Budrys.

Kaip skelbė BNS, spalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigiamai įvertino pirmąjį susitikimą su Vengrijos premjeru Peteriu Magyaru (Pėteriu Madjaru).

Nuo gegužės, kai Vengrijos vyriausybei pradėjo vadovauti proeuropietiškų pažiūrų P. Magyaras, Budapeštas ir Kyjivas siekia gerinti santykius, kurie buvo įtempti valdant ankstesniam premjerui Viktorui Orbanui.

Spalį Ukrainai priėmus teisės aktus dėl vengrų tautinės mažumos teisių, Budapeštas sutiko leisti ES pradėti derybas su Ukraina dėl naujų narystės skyrių grupių.