Ar po Vladimiro Putino draugo ir aršaus Briuselio kritiko V. Orbano šešiolikos karaliavimo metų, per kuriuos Vengrija virto korumpuota ir ekonominio sąstingio nustekenta šalimi, naujasis lyderis P. Magyaras sugebės imtis ryžtingų pokyčių?
Juo labiau kad ir jo paties politinė karjera prasidėjo nuo V. Orbano „Fidesz“ ir jis ketina toliau pirkti energiją iš Rusijos, nors ir pasisako prieš Kremliaus agresiją Ukrainoje. Pasaulis ir, žinoma, patys vengrai kol kas gali tik spėlioti, kaip susidėlios šis politinis Rubiko kubas (beje, išrastas vengro).
Galų gale, kas ta naujoji Vengrijos politikos žvaigždė – 45-erių P. Magyaras, kurio pavardė vengrų kalboje ir reiškia vengrą? Didžiojoje politinėje scenoje jis pasirodė vos prieš dvejus metus, o apie jo asmeninį gyvenimą lig šiol žinota labai nedaug.
Kaip situacija Vengrijoje atrodo iš vidaus, „Kauno dienai“ papasakojo šioje šalyje devynerius metus gyvenanti Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi.
Suvienijo opoziciją
– Antieuropietiška, prorusiška, korumpuota, skurdesnė nei daugelis kitų ES šalių – toks Vengrijos įvaizdis Europoje. Kaip iš vidaus atrodė gyvenimas pastaruosius šešiolika metų ir kokios buvo tendencijos – ar V. Orbano režimas vis labiau skurdino eilinius vengrus tiek materialiai, tiek laisvių atžvilgiu?
– Viename interviu buvo pasakyta, kad vengrai balsuoja pagal savo kišenę. Ko gero, iki pat šių metų V. Orbano valdžia ir jos suteiktos galimybės, valdymo būdas vengrams tiko, kol neiškilo naujas lyderis ir jo politinė jėga.
Taip, ekonomika per pastaruosius šešiolika metų nebuvo tokio aukšto lygio kaip Vakarų Europoje ar gal net kitose pokomunistinėse šalyse. Tačiau Vengrija susiduria be išimties su tokiomis pat problemomis, kaip, ko gero, ir Lietuva, kitos šalys – sveikatos apsaugos, švietimo reformų, viešųjų pirkimų, korupcijos ir kt.
– Prieš tai ketverius rinkimus iš eilės V. Orbanas ir jo „Fidesz“ triumfuodavo. Vis dėlto, kodėl vengrai šįsyk nuo jo nusisuko?
– Per pirmuosius ir antruosius rinkimus, kuriuose V. Orbanas šventė pergalę, ko gero, suveikė jo stipri retorika prieš ES. Rinkimuose po COVID-19 pandemijos įtakos galbūt turėjo tai, kad jis per pandemiją gana sėkmingai šalies viduje išlaikė ekonominį stabilumą ir darbo vietas.
Šiemečiuose rinkimuose V. Orbanas vėl grįžo prie gana stiprios retorikos prieš ES, tačiau šįsyk vengrams galbūt buvo tas paskutinis lašas. Netiesiogiai, bet gal prisidėjo ir tai, kad tie pasaulinio masto lyderiai, su kuriais V. Orbanas asocijuojamas, kad ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, irgi nėra labai mėgstami pasaulyje. Galbūt tai žmonėms sukėlė minčių, kad jam užtenka būti valdžioje.
– Rinkimų kovos metu Vengrijoje buvo daug masinių protestų. Ar per pastaruosius metus jie vis aktyvėjo?
– Ne, bet P. Magyaras suvienijo skirtingas protestuojančių vengrų grupes. Prieš gerus porą metų tie protestai buvo rengiami vienos ar kitos opozicijoje esančios politinės jėgos, tačiau jos tikrai nebuvo vieningos ir garsiai besireiškiančios, arba ne tiek garsiai, kad galėtų pakeisti visuomenės mąstymą, kad žmonės balsuotų prieš V. Orbaną ir jo partiją.
P. Magyarui pavyko suvienyti opozicijos rėmėjus, nes rinkimų rezultatai būtent tai ir rodo, o daugiau ar mažiau tradicinės opozicinės partijos apskritai nepateko į parlamentą, nublanko prieš „Tisza“.
– Tačiau rinkimuose varžėsi vos penkios partijos – mažiausiai nuo šalies demokratijos atkūrimo 1990 m. Ar Vengrijoje nėra proeuropietiškų antikremliškų partijų, jei realiai konkuravo V. Orbanas su savo „Fidesz“ ir nuo jos atskilęs P. Magyaras, kuris ir toliau žada bendrauti su Rusija ir nėra paramos Ukrainai entuziastas?
– Žinoma, Vengrijoje nepalaikoma karo situacija Ukrainoje. Tačiau dėl energijos išteklių tiekimo šaliai rinkimus laimėjusios „Tisza“ lyderis sako, kad jis – už pragmatinį dialogą su Rusija ir V. Putinu, nors ir vienas pirmųjų jo pažadų yra atsigręžti į Europą.
Iš tiesų tradicinės proeuropietiškos partijos yra nublankusios prieš „Tisza“. Beje, Tisa (vengr. Tisza) – viena didžiausių Vengrijos upių, ir toks partijos pavadinimas tikrai atspindi jos tėkmę. Akivaizdžiai, aiškiai ir garsiai besireiškiančių tradicinių proeuropietiškų, liberalių pažiūrų partijų Vengrijoje pastarąjį dešimtmetį kaip ir nėra. Iki pat šiol visos politinės jėgos telkė savo rėmėjus būtent kovai su valdančiąja „Fidesz“. Į parlamentą dar pateko „Mūsų tėvynė“, bet tik su šešiais mandatais. Dar kandidatavo Demokratinė koalicija ir Dviuodegio šuns partija. Tačiau tai nedaug matomos, mažos politinės jėgos, o tradicinės partijos kaip kad socialdemokratai ar krikščionys demokratai šiuose rinkimuose nebuvo aktyvūs, tarsi išnyko iš politinio žemėlapio. Galima daryti prielaidą, kad tai padėjo partijai „Tisza“ laimėti.
Jaunimo korta
– „Tisza“ persvara buvo matyti ir visuomenės apklausose, tačiau ne tokia milžiniška, kaip kad buvo rinkimuose. Kas atsitiko, ką pagrindiniai konkurentai padarė ar ko nepadarė, kad prie balsadėžių opozicijos rėmėjų balsai taip smarkiai persvėrė?
– Ko gero, pralaimėjusieji iki šiol bando atsakyti į šį klausimą. „Fidesz“ tikėjosi pralaimėti dalį vietų parlamente, bet kad tokiu skirtumu, manau, jiems patiems buvo šokiruojanti rinkimų pabaiga.
Kas pasikeitė per paskutinę prieš rinkimus savaitę, reikėtų patikėti aiškintis apklausų ir politikos ekspertams. Tai tik prielaida, bet gal prie to prisidėjo ir JAV viceprezidento J. D. Vance’o apsilankymas ir tiesiogiai išreikšta parama V. Orbanui.
– Daugelyje šalių didmiesčių ir provincijoje balsavimas rinkimuose skiriasi. Kaip P. Magyarui pavyko patraukti ir vienus, ir kitus?
– Ko gero, labai elementariai – lėmė aktyvi paties P. Magyaro priešrinkiminė kampanija. V. Orbanas ir jo ministrai, jo partijos atstovai buvo pasidaliję, kur kuris važiuoja, o P. Magyaras į visus susitikimus važiavo pats. Galbūt toks jo matomumas ir nulėmė pasitikėjimą juo šiuose rinkimuose, nes net tie regionai, kurie anksčiau vienareikšmiškai palaikydavo „Fidesz“, rinkimų rezultatų žemėlapyje nusidažė mėlyna „Tisza“ spalva.
– Pagal mitingų prieš „Fidesz“ auditoriją atrodo, kad didžiausi P. Magyaro palaikytojai – jaunimas. Ar didžiulis aktyvumas rinkimuose, ypač jaunimo, ir nulėmė tokius rinkimų rezultatus?
– Tokios tikimybės nereikėtų atmesti. Patraukiant jaunimą gal turėjo įtakos ir konkurentų asmenybių palyginimas: V. Orbanas priklauso vyresnei kartai, o P. Magyaras beveik 20 metų už jį jaunesnis ir savo rinkiminėmis kalbomis, šūkiais jis iš tiesų labiau pasiekė jauną rinkėją. P. Magyaras savo rinkimų kampaniją pradėjo ne nuo regionų, o nuo didžiųjų Vengrijos universitetinių miestų, kuriuose būtent susitelkę daug jaunimo.
Neprorusiški, bet...
– V. Orbanas garsėjo išskirtine draugyste su V. Putinu. Vis dėlto, ar vengrai dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos yra linkę palaikyti tokį bendravimą? Lietuva, kitos ES šalys irgi turėjo tokią priklausomybę, bet apsisprendė tą virkštelę nukirpti ir dauguma tai padarė.
– Vienas iš opozicijos rinkiminių punktų būtent ir buvo, kad energetinė priklausomybė nuo vieno šaltinio nenaudinga. Ne viename interviu pabrėžta, kad atitrūkimas nuo energetinės priklausomybės, pavyzdžiui, dujų, yra numatomas, tačiau ne iš karto.
Dar ir dabar pasisakymai šia tema kol kas skamba labiau kaip priešrinkiminiai nei porinkiminiai. Realūs veiksmai gal bus labiau matomi po gegužę susirinksiančio naujo parlamento ir naujos Vyriausybės suformavimo. Rinkiminiai pažadai, bent jau kaip dabar atrodo, bus vykdomi, tačiau kiek laiko naujai valdančiajai jėgai reikės įvykdyti savo politinę programą, pamatysime.
– Ar vengrus žeidžia dėl V. Orbano politikos įsigalėjęs stereotipas, kad Vengrija prorusiška ir antibriuseliška? Gal nemažai vengrų tokie ir yra?
– Neturiu kokio nors šaltinio, oficialios apklausos, kuo galėčiau remtis, tačiau iš savo ne vienų metų gyvenimo Vengrijoje patirties tikrai galiu pasakyti, kad vengrai nėra prorusiški. Jie mato grėsmę, mato, kas vyksta Ukrainoje, palaiko kenčiančius ukrainiečius.
Tačiau vengrams nepriimtinas ginklų tranzitas per jų šalį, ypač tai Vengrijos daliai, kuri tiesiogiai ribojasi su Ukraina, nes Ukrainos pusėje gyvena nemažai etninių vengrų ir Vengrijoje gyvenantys žmonės nerimauja dėl jų – savo šeimų narių, giminaičių, draugų, pažįstamų. Tai, kad kaip visuomenė vengrai nenori ginklų tranzito per savo šalį, nežinau, ar būtų galima pavadinti prorusiškumu.
Žmogus žmogui nelygu, tačiau apskritai vengrai tikrai nėra nei antieuropietiški, nei antilietuviški, nei antibriuseliški. Kad ir kaip gali atrodyti iš šalies, jie gana kosmopolitiški. Išėjus į Vengrijos miestų gatves, nuvažiavus į mažesnius miestelius, rajonus, man pačiai, kaip Vengrijoje gyvenančiai užsienietei, neteko sulaukti nė vienos kokios nors neigiamos reakcijos dėl to, kad nesu kilusi iš Vengrijos.
Sprendimai, kurie buvo priimti dabar jau nueinančios Vyriausybės ES atžvilgiu, ko gero, kėlė klausimų ne vienam vengrui. Tai parodė ir rinkimų rezultatai – pasitikėjimas V. Orbanu ir jo partija per jo valdymo metus po truputėlį išblėso.
– Ar V. Orbanas žiniasklaidoje buvo atvirai kritikuojamas? Vis dėlto, kiek laisvas žodis buvo uzurpuotas valdžios?
– Nuomonių sklaida per visuomeninį transliuotoją tikrai buvo labiau orientuota „Fidesz“ naudai. Tačiau, jei pažiūrėtume, kiek yra vadinamųjų provyriausybinių ir kiek proopozicinių televizijos ar radijo programų, ko gero, būtų po lygiai – 50:50 proc. Teigti, kad opozicinis žodis buvo negirdimas ir nematomas, visuomenės informavimas kaip nors stabdomas, remdamasi ir savo asmeninių pažįstamų vengrų, kurie domisi, kas vyko opozicijos pusėje, nuomone, tikrai negalėčiau teigti. Sklaida nebuvo draudžiama, negalėtume prilyginti spaudos ar laisvo žodžio cenzūrai.
Kas tas P. Magyaras?
– Dabar P. Magyaras ir jo „Tisza“ turi konstitucinę daugumą parlamente. Tačiau kokie šansai, kad buvęs V. Orbano bendražygis grąžins šaliai demokratines vertybes, užkardys korupcijos mastus, pakels ekonomiką? Ko labiausiai tikisi vengrai iš naujosios valdžios?
– Tikisi rinkiminių pažadų įgyvendinimo. Vienas iš jau ateisiančios valdžios pirmųjų garsiai deklaruotų darbų, ko gero, bus pakeisti Konstitucijos punktą, kad vienas ministras pirmininkas galėtų būti renkamas tik dvi kadencijas.
Laukiama ir santykių su artimiausiais kaimynais atšildymo. Paskelbta, kad pirmasis P. Magyaro vizitas numatytas būtent į Lenkiją, su kuria dvišaliai santykiai buvo truputėlį atšalę. Iš naujosios Vyriausybės tikimasi ir Višegrado ketverto (Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos) atkūrimo, nes pastaruoju metu bendravimas šiuo formatu atrodė išblėsęs.
– P. Magyaras didžiojoje politikos scenoje kiek ryškiau pasirodė vos prieš porą metų. Ar jis buvo matomas, dalyvaudavo laidose, dalijo interviu?
– Ko nors labai aktyvaus nuo 2024 m., kai jis pradėjo savo veiklą su „Tisza“ vėliava, nesimatė. Buvo interviu vienoje kitoje platformoje ar laidoje dėl kokių nors Vyriausybės sprendimų, bet kad jis būtų labai aktyvus ir labai matomas lyderis nuo pat „Tisza“ gimimo, tikrai ne. Viešai save rodyti jis pradėjo prieš metus, kai jau aktyviai pasidėjo priešrinkiminė kampanija.
– Mažai žinoma ir apie jo asmeninį gyvenimą. Gal po pergalės rinkimuose ėmė aiškėti daugiau jo portreto detalių?
– Apie jo asmeninį gyvenimą, šeimą iš tiesų žinoma nedaug. Gal įdomesnis faktas, kad jo buvusi žmona yra buvusi V. Orbano partijos teisingumo ministrė, o P. Magyaras pradėjo kilti kaip nuo „Fidesz“ atsiskyręs kandidatas 2024-aisiais, praėjus metams po jo skyrybų su žmona.
P. Magyaras turi teisinį išsilavinimą. Šiek tiek žiniasklaidoje buvo rašoma apie jo universitetinę veiklą su „Erasmus“ programomis.
Jis yra trijų vaikų tėvas. Tačiau asmeninių faktų, kaip kad apie savo šeimą, vaikus, anūkus mielu noru socialinėse platformose dalijosi V. Orbanas, apie P. Magyarą lig šiol neteko matyti.
Lietuvių mažai
– Beje, ar Vengrijoje gyvenantys lietuviai susitikę pasišneka ir apie Vengrijos politiką?
– Kaip buvusi Lietuvių bendruomenės Vengrijoje pirmininkė galiu pasakyti, kad lietuvių bendruomenė tokioje gana nemažoje šalyje kaip Vengrija iš tiesų maža – su naujai gimusiais mažyliais dabar gal yra apie 70 lietuvių, išsibarsčiusių po Vengriją. Dažnas jų, kaip mėgstama sakyti, – meilės emigrantai, turi vengrą sutuoktinį ar antrąją pusę.
Lietuviai nesusikoncentravę tik sostinėje Budapešte, tad susitikimai vyksta tik tradicinių didžiųjų metų švenčių: Joninių, Kalėdų, didžiųjų Lietuvai svarbių datų – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios progomis. Lietuviams susiburti padeda ir ambasada. Pavieniai susitikimai vyksta daugiau tarp šeimų su mažamečiais vaikais, sukurta mokyklėlė ar lietuviškas klubas, jie susitinka bent kartą per porą mėnesių Budapešte, dainuoja daineles, žaidžia žaidimus ar tiesiog prie suneštinių užkandžių pasikalba gimtąja kalba.
Politinių temų mūsų susitikimuose, žinoma, būna, tačiau, kaip ir sutikus nedažnai matomą seną draugą, pirmiausia domiesi, kaip jam sekasi, o ne kokios jo politinės pažiūros. Taip lygiai ir mūsų bendruomenėje. Vyresnė karta gal daugiau aptaria politinį gyvenimą, nes jie čia praleidę ne vieną ir ne du dešimtmečius, matė tos sistemos pokyčių. Politinių temų iškyla, tačiau labiau džiaugiamasi, kai koks mažylis pasako ką nors lietuviškai, pasidžiaugia gauta lietuviška knygele.
– Sėkmės Jums ir pokyčius pasirinkusiai Vengrijai.
(be temos)