Socialiniame tinkle „Facebook“ ministras pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip jis lipa iš lėktuvo, taip pat – apsnigtos Baltarusijos sostinės vaizdais.

„2 laipsniai, rūkas, sniego pėdsakai, tai – Minskas“, – parašė jis.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ savo ruožtu sakė, kad Minske P. Szijjarto susitinka su baltarusių užsienio reikalų ministru Siarhejmi Aleiniku.

Remiantis jos pranešimu, vengrų diplomatijos vadovas taip pat dalyvaus tarptautinėje konferencijoje ketvirtadienį ir penktadienį.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka sakė susitikęs su P. Szijjarto ir patvirtinęs, kad yra didelis Europos Sąjungos išsaugojimo šalininkas.

„Kažkodėl Europos Sąjungoje manoma, kad mes, Baltarusija, esame Europos Sąjungos priešininkai. Žinote, mes nekerštingi žmonės ir nepaisant dabartinės turbulencijos ES bei sankcijų, kurias mums įveda Europos Sąjunga, turite žinoti, kad Baltarusijos prezidentas yra entuziastingas Europos Sąjungos išsaugojimo šalininkas“, – sakė A. Lukašenka.

„Ne todėl, kad man labai patinka Europos Sąjunga, o todėl, kad ES drauge su JAV, Kinija, Rusija, tam tikru mastu Indija yra stiprios mūsų planetos egzistavimo atramos. Jei ta atrama būtų išplėšta iš po šios sistemos, būtų labai blogai visiems“, – aiškino jis.

Be kita ko, Minske, kaip pranešama, taip pat lankosi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Šis P. Szijjarto vizitas, jau antras šiemet, vyksta praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Pekine susitiko su pagrindinės Baltarusijos sąjungininkės Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

V. Putinas po to susitikimo pareiškė esąs patenkintas, kad vis dar palaiko ryšius su kai kuriomis Europos šalimis. Pastarasis susitikimas Vakaruose sulaukė pasmerkimo.

Be kita ko, estų premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) V. Putino ir V. Orbano susitikimą pavadino labai nemaloniu.

„Kaip galima spausti ranką nusikaltėliui, vykdančiam agresijos karą, ypač atvykus iš šalies, kurios istorija tokia, kaip Vengrijos?“ – klausė K. Kallas. Ją citavo britų laikraštis „The Guardian“.

„Tai, kas įvyko Vengrijoje, ką ten padarė rusai, dar nėra tokia tolima praeitis“, – sakė estų premjerė, turėdama galvoje tuometinės Sovietų Sąjungos kariuomenės įvedimą į Vengriją 1956 metais.

Nepaisant Maskvos puolimo Ukrainoje, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.

Praėjusiais metais autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido pasinaudoti savo šalies teritorija kaip placdarmu Rusijos puolimui Ukrainoje.

Autoritarinis Baltarusijos vadovas sulaukė Rusijos prezidento V. Putino paramos per 2020 metais jo režimą sukrėtusius protestus.