Vengrų premjeras V. Orbanas ir popiežius Pranciškus: du skirtingi požiūriai į krikščionybę

Tačiau V. Orbanas, save vadinantis krikščioniškosios Europos gynėju, dažnai nukrypsta nuo popiežiaus minčių – nuo migracijos iki LGBTQ teisių, – siekdamas atkurti religijos vaidmenį daugiausia sekuliarioje šalyje ir kartu skelbti savo politinę darbotvarkę.

„Tokia indoktrinacija turi mažai ką bendro su tikrąja krikščionybe“, – naujienų agentūrai AFP sakė teologijos profesorė Rita Perintfalvi iš Austrijos Graco universiteto.

V. Orbanas siekia atgaivinti tai, ką jis vadina krikščioniškąja civilizacija, nuslopinta per keturis dešimtmečius trukusį komunizmo laikotarpį.

Netrukus po to, kai 2010 metais atėjo į valdžią, nacionalistų premjeras prižiūrėjo konstitucijos, kurioje daug nuorodų į Dievą, krikščionybę ir tradicines šeimos vertybes, atnaujinimą. Vėlesniais pakeitimais joje nustatyta, kad santuoka galima tik tarp vyro ir moters.

Tačiau Vengrijoje, kitaip nei kaimyninėje Slovakijoje ir netoliese esančioje Lenkijoje, vyrauja sekuliarizmas.

„Indoktrinacija“

V. Orbanas teigė, kad nėra religingas, bet pastaraisiais metais užmezgė glaudesnius ryšius su Katalikų Bažnyčia ir vadovavo vadinamajam Vengrijos mokyklų sukrikščioninimui.

Iki komunizmo laikų apie 20 proc. mokyklų buvo katalikiškos. Tačiau šio tūkstantmečio pradžioje šis skaičius sumažėjo iki penkių procentų. Nuo to laiko katalikiškomis tapo 17 proc. pradinių ir 25 proc. vidurinių mokyklų.

R. Perintfalvi sakė, kad Šventasis Sostas tokius veiksmus, įskaitant maldos namų atnaujinimą, galėjo vertinti palankiai.

Tačiau ji pridūrė, kad būtent čia atsiranda prieštaravimų.

Valstybė tikisi besąlygiškos paramos iš vietos bažnyčių mainais už visus religinėms institucijoms ir švietimui skiriamus pinigus ir išteklius, sakė profesorė.

Politinės įtakos darymą rodo tai, kad dauguma Vengrijos dvasininkų neatsižvelgė į popiežiaus raginimą priimti pabėgėlius per 2015 metų migracijos krizę, mat tam prieštaravo V. Orbanas.

Vengrijos dvasininkai taip pat susilaikė nuo kalbų apie V. Orbano prieš LGBTQ nukreiptą politiką, kurią pasmerkė Europos Komisija ir tarptautinės organizacijos.

Požiūrių skirtumai

Tuo metu Pranciškus sukėlė diskusijų dėl savo gana liberalaus požiūrio į seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, kas prieštarauja daugelio katalikų konservatorių įsitikinimams.

Tačiau argentinietis jėzuitas taip pat nuvylė modernizatorius, tvirtai laikydamasis katalikų mokymo, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga.

Balandžio pradžioje „Disney+“ srautinio transliavimo platformoje paskelbtame dokumentiniame filme 86 metų popiežius sakė, kad „kiekvienas žmogus yra Dievo vaikas.“

„Neturiu teisės nieko išmesti iš Bažnyčios“, – sakė jis dokumentiniame filme, kuriame užfiksuotas pernai Romoje įvykęs susitikimas su 10 jaunų ispanakalbių iš viso pasaulio.

Sausį Pranciškus sakė, kad žmonės, kurie homoseksualumą laiko nusikaltimu, klysta, ir pridūrė, kad homoseksualumas yra ne nusikaltimas, bet nuodėmė. Po to popiežius paaiškino išsakytą savo komentarą, nurodydamas, jog paprasčiausiai kalbėjo apie oficialų Katalikų Bažnyčios moralinį mokymą, kad bet koks nesantuokinis lytinis aktas yra nuodėmė.

V. Orbanas Vengrijos pasienyje pastatė spygliuotos vielos tvoras, kad sulaikytų migrantus, o popiežius, pats kilęs iš italų imigrantų į Argentiną šeimos, ragino žmones būti tolerantiškus tiems, kas bėga nuo karo ir skurdo.

Pontifikas taip pat pasmerkė Rusijos karių žiaurumą Ukrainoje, nuolat ragindamas siekti taikos Ukrainai, o tai labai skiriasi nuo dviprasmiškų V. Orbano vyriausybės pareiškimų.

„Ne taip jau ir toli vienas nuo kito“

Tačiau vizito išvakarėse V. Orbano šalininkai norėjo pabrėžti, kas šiuos du vyrus sieja.

„Šventojo Tėvo ir V. Orbano mąstymas yra ne taip jau ir toli vienas nuo kito“, – naujienų agentūrai AFP sakė ekspertas Markas Aurelas Erszegi (Markas Aurelas Ersegis), buvęs Vengrijos ambasados Vatikane darbuotojas, pabrėždamas jų raginimus siekti taikos Ukrainoje ir vienodą požiūrį į šeimos politiką.

Kritikai, tokie kaip R. Perintfalvi, laikosi kitokios nuomonės. Pasak jos, greitas popiežiaus grįžimas į Vengriją gali būti siejamas su jo noru „išgelbėti Vengriją nuo moralinio nuosmukio, kuris vyko per pastaruosius 13 metų.“

2021 metų rugsėjį trumpai apsilankęs Budapešte, maždaug 1,3 mlrd. pasaulio katalikų dvasinis vadovas ragino vengrus būti atvirus visiems.

„Jis atvyksta ne švęsti Orbano parodomosios krikščioniškosios demokratijos, o todėl, kad mūsų visuomenė serga“, – sakė Balazsas Gulyasas (Balasas Gujašas), praktikuojantis katalikas, vadovaujantis interneto svetainei „Gulyasagyu Media“.

„Mūsų krikščioniškam tikėjimui gresia pavojus, mūsų bažnyčios tuščios, o dauguma mūsų politikų tik skelbiasi esą krikščionys, bet to nepraktikuoja“, – sakė jis.