Levas Ponomariovas, kuris praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, tuometinei Sovietų Sąjungai paskelbus „pertvarką“, padėjo įkurti „Memorial“, sakė, kad Rusijai tęsiant karą Ukrainoje jo organizacija buvo „sunaikinta“, bet vis tiek siekia tęsti darbą.

„Mūsų buvo tik 10 žmonių, galvojome, kad viskas prasidės su pertvarka. Taip nenutiko“, – naujienų agentūrai AFP Paryžiuje sakė L. Ponomariovas, gavęs ten politinį prieglobstį.

Premija „labai pelnyta ir, žinoma... esu laimingas“, sakė jis.

Tačiau, jo teigimu, Norvegijos Nobelio komitetas būtų padaręs dar geriau, jei būtų skyręs premiją pagrindiniam V. Putino kritikui A. Navalnui ar tokioms taip pat kalinamoms opozicijos figūroms kaip Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas.

„Tuos, kas yra už grotų, reikia apdovanoti kiekvienais metais“, – sakė L. Ponomariovas išeivių grupės „Russie-Libertes“ ir Paryžiaus merijos organizuoto forumo kuluaruose.

„Dabar esu priverstas pasakyti, kad teisingas pasirinkimas būtų buvęs skirti Nobelio premiją – jei jie nori paremti Rusiją, kai ji yra valdoma savo griežčiausio režimo – politinėms figūroms“, – sakė jis.

V. Kara-Murza, kuris balandį buvo įkalintas už Kremliaus karo Ukrainoje pasmerkimą, dabar buvo apkaltintas išdavyste, ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūroms pareiškė jo advokatas.

I. Jašinas buvo įkalintas liepą, taip pat pasmerkęs Maskvos invaziją į Ukrainą.

Šiemetinė Nobelio taikos premija penktadienį buvo paskirta „Memorial“, Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“ ir kalinamam baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui.