Ukrainos sostinės centrinėje Nepriklausomybės aikštėje susirinkę proeuropietiški demonstrantai smerkiamais šūkiais sutiko žinią, jog šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius blokavo Europos Sąjungos (ES) paskutinės minutės pastangas išgelbėti sutartį, kuri galėjo būti pasirašyta Vilniuje vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime.

Apie 400 demonstrantų, išgirdusių nuviliančią naujieną, pradėjo skanduoti „Bailys!“, turėdami omenyje prezidentą.

„Neturiu žodžių, – sakė 29 metų Jurijus Litončenka, braukdamas ašaras. – Norėjau, kad mūsų šalis ištrūktų iš po žmonių, valdančių mūsų valstybę, pado.“

Tikėtasi, jog sutartis dėl politinės asociacijos ir laisvosios prekybos taps Ukrainos istorinio atotrūkio nuo Rusijos įtakos zonos ženklu.

Tuo tarpu V.Janukovyčiaus vyriausybė sako, kad Ukraina negali leisti sau aukoti prekybos su Rusija mainais į glaudesnius ryšius su ES.

Demonstrantai tvirtina, kad tai yra trumparegiškas mąstymas, kuriuo atsisakoma ilgalaikių integracijos į Europą pranašumų.

21 metų protestuotojas Dmitrijus Sajenka sakė: „Jeigu Ukraina nepasinaudos šansu tapti Europos dalimi, aš išvykstu iš šalies“.

V.Janukovyčius penktadienį nurodė, kad Ukraina ketina pasirašyti sutartį su ES ateityje, tačiau šaliai pirmiau reikalingas finansinės pagalbos paketas, kuris leistų labiau priartėti prie Bendrijos standartų. Ankstesnį Briuselio pasiūlymą skirti 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) jis vadino žeminančiu.

Ketvirtadienį vakare, kai dar buvo vilties, jog Ukrainos lyderis pasirašys asociacijos sutartį Vilniuje, Kijevo Nepriklausomybės aikštėje mitingavo per 10 tūkst. žmonių.

Per šią akciją nebuvo demonstruojami partijų simboliai – žmonės laikė tik Ukrainos ir ES vėliavas bei plakatus su šūkiais, raginančiais šalį pasirinkti suartėjimą su Europa.

Proeuropietiškų demonstracijų organizatoriai dabar paragino žmones išeiti į gatves penktadienį 19 val. vietos (ir Lietuvos laiku).

Ukrainos integracijos į ES šalininkų demonstracijos Kijeve baigsis sekmadienį, gruodžio 1 dieną, tačiau vadinamojo Euromaidano organizatoriai šią akciją yra pasiryžę atnaujinti sausį.

Ketvirtadienį vakare organizatoriai perspėjo, kad ta sutartis veikiausiai nebus pasirašyta per Vilniuje vykstantį viršūnių susitikimą, todėl reikia ruoštis protesto akcijai be nustatyto pabaigos termino.

„Kliaujamės žmonių gebėjimu patiems organizuotis, todėl sunku pasakyti, kiek piliečių ateis. Tačiau tikimės, kad šis mitingas bus pats didžiausias – vedame derybas su VRM ir milicija, kad būtų uždaryta Kreščiatiko (prospekto) važiuojamoji dalis. Milicijos pareigūnai sakė, jog jeigu piliečių iš tikrųjų bus daug, jie patys jį uždarys“, – aiškino vienas iš organizatorių, Jegoras Soboliovas.

Pasak organizatorių, dabar daugiausiai rūpesčių kelia būtinybė paskelbti pauzę šiose akcijose ir pasiūlyti žmonėms išsiskirstyti. Dabartiniame protestų etape tašką turėtų padėti sekmadienį vyksiantis mitingas.

„Sekmadienį siūloma surengti baigiamąją akciją dalyvaujant politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, surengiant eitynes nuo (rašytojo Taraso) Ševčenkos paminklo iki Nepriklausomybės aikštės. Tame renginyje bus paskelbta apie pirmojo akcijos etapo uždarymą. Vėliau piliečiai bus pakviesti į mitingą sausį“, – J.Soboliovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

Protestai Kijeve kas vakarą vyksta nuo pat to laiko, kai prezidentas V.Janukovyčius praėjusią savaitę paskelbė, kad nepasirašys pakto šį penktadienį, per ES viršūnių susitikimą Vilniuje. Kai kurie protestuotojai visą parą nesitraukia iš palapinių miestelių.

Proeuropietiškai nusiteikusiems ukrainiečiams išėjus į gatves reikalauti, kad prezidentas atsigręžtų į Vakarus ir susilpnintų ryšius su istoriškai didelę įtaką Ukrainai darančia Maskva, netgi jo kalinama pagrindinė politinė priešininkė – buvusi premjerė Julija Tymošenko – sakė mieliau liksianti už grotų negu stebėsianti, kaip šalis pasirenka Rytus.

J.Tymošenko dukra Jevhenija sakė, jog jeigu V.Janukovyčius „nepasirašys tos sutarties ... mes negalime prognozuoti, kaip reaguos žmonės“.

2004 metais masiniai protestai Ukrainoje, vadinami Oranžine revoliucija, privertė atšaukti suklastotus prezidento rinkimus, kurių laimėtoju buvo paskelbtas V.Janukovyčius, ir surengti naują balsavimą, kurį laimėjo jo oponentas Viktoras Juščenka.

V.Janukovyčius, kuris vėliau laimėjo 2010 metų prezidento rinkimus, tikriausiai nenorėtų galimo didžiulių protestų pasikartojimo.