Kai kam jis yra „išdavikas“, kai kam – tiesiog „per silpnas“, bet Viktoro Janukovyčiaus gimtojo miesto rusiškai kalbančioje Rytų Ukrainoje gyventojai dėl jo kritimo neapgailestauja.

Nušalintas parlamento, išsižadėtas savo paties partijos ir ieškomas dėl „masinio žudymo“, buvęs Ukrainos prezidentas prarado ir savo buvusį rinkimų bastioną Donecką – pramoninį miestą, kuriame 1950 metais gimė.

„Žmonės nusivylę Janukovyčiumi“, - sakė jauna darbuotoja Tatjana iš Donbaso anglių telkinio, kur netikėtas buvusio lyderio kritimas neišprovokavo priešiškos reakcijos naujosios administracijos Kijeve atžvilgiu.

Vienas taksi vairuotojas pavadino V.Janukovyčių „per silpnu“, nors praėjusią savaitę Kijeve vos per tris dienas, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į protestuotojus, žuvo 82 žmonės.

Karingai nusiteikusių komunistų ir kitų organizacijų narių grupelė, kuri kažkada rėmė V.Janukovyčių, pastarąsias kelias dienas rinkosi žiemos vėjų košiamoje didžiulėje Lenino aikštėje Donecke ir reiškė paramą autonominiam „Rytų frontui“.

Bet net ir jiems buvo sunku rastai pakankamai griežtų žodžių buvusiam valstybės vadovui.

Daugelis tų žmonių yra vyresnio amžiaus ukrainiečiai, su nostalgija prisimenantys sovietinius laikus ir tikintys, buvusio statybininko Viktoro Afinogejevo žodžiais, kad naujieji Ukrainos lyderiai „parsidavė europiečiams ir amerikiečiams“.

V.Afinogejevas ir jo draugai Lenino statulos papėdėje pastatė keturias nedideles raudonas palapines su pjautuvu ir kūju – buvusios Sovietų Sąjungos simboliu.

Tačiau ši aikštė neprilygsta Nepriklausomybės aikštei Kijeve, kuri buvo proeuropietiškos opozicijos protestų epicentras, kur renkasi didžiulės minios ir buvo įrengtas įtvirtintas palapinių miestelis.

Donecko, kur gyvena maždaug milijonas gyventojų, Lenino aikštėje yra tik maždaug 20 žmonių, kuriuos stebi du milicininkai.

„GALIME GYVENTI DRAUGE“

Keli šio miesto gyventojai sakė, kad V.Janukovyčius, kuris buvo vicegubernatorius, o paskui, 1997-2002 metais, Donecko provincijos gubernatorius, 2010-aisiais buvo „teisėtai išrinktas“ valstybės vadovu penkerių metų kadencijai.

Jie taip pat pabrėžia, kad būtent šalies rytai yra šios buvusios sovietinės respublikos ekonomikos šerdis, kur įsikūrusi dauguma pramonės.

„Visas šalies pramoninis potencialas glūdi čia“, - sakė 72 metų Nina Aleksandrovna.

Jie nepasitiki opozicijos lyderiais, ypač – 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos didvyre ir buvusia premjere Julija Tymošenko, kuri šeštadienį buvo paleista iš kalėjimo ir kuri dar nepaskelbė savo politinių planų ateičiai.

„Žmonės iš Vakarų yra žmonės kaip mes, tik jų politiniai lyderiai yra ekstremistai“, - sakė Nina Aleksandrovna ir pridūrė, kad, vis dėlto, „mes galime gyventi drauge“.

Tačiau ne visi rusiškai kalbančioje Rytų Ukrainoje pesimistiškai vertina ateitį po naujausių šalies neramumų.

„Nuo šiol Ukrainoje bus nuostabu“, - sakė 77 metų Raisa Andrejevna.

Ji atmetė nuogąstavimus, kad šalis gali skilti į dvi dalis – rusiškai kalbančią Rytų Ukrainą ir nacionalistinę, ukrainietiškai kalbančią Vakarų Ukrainą.

„Donecke, kaip ir kitur rytuose, mes visų pirma esame ukrainiečiai“, - sakė ji.