Tam grėsmę kelia prieštaringai vertinamas „Nord Stream 2“ dujotiekis.

10 mlrd. eurų vertės Baltijos dugnu tiesiamas dujotiekis turėtų padvigubinti didžiausiai Europos ekonomikai Vokietijai iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų kiekį.

Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi dujotiekio projektui, baimindamosi, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regioninėje politikoje.

Kadangi dujotiekis apeina Ukrainą, Kijevas taip pat nerimauja, kad kasmet gali prarasti apie 1 mlrd. eurų mokesčių už dujų tranzito paslaugas.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas išreiškė savo šalies pasirengimą tarpininkauti, siekiant užtikrinti, kad Kijevas ir toliau gautų šiuos mokesčius.

„Galime įsivaizduoti imtis diskusijų, siekiant užtikrinti tranzito sutarties po dabartinio termino tąsą, nes ilgainiui norime, kad dujos toliau tekėtų pro Ukrainą“, – teigė H. Maasas.

Pagal 2019 m. gruodį sudarytą sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo mokėti tranzito mokesčius Ukrainai iki 2024 m.

H. Maasas teigė besitikįs, kad sutartis galėtų būti pakeista iš terminuotos į „neterminuotą, siekiant suteikti Ukrainai daugiau saugumo kuriant planus“.