„Po nedidelio augimo ankstesnį ketvirtį Vokietijos ekonomika pavasarį vėl sulėtėjo“, – pažymėjo federalinės statistikos agentūros „Destatis“ vadovė Ruth Brand.

Galutiniai BVP duomenys patvirtino liepos pabaigoje „Destatis“ paskelbtą pradinį įvertį, kuris nustebino analitikus, kurie tikėjosi, kad didžiausios Europos ekonomikos augimas kiek paspartės.

Vien investicijos į mašinas ir įrenginius balandžio–birželio mėnesiais sumažėjo 4,1 proc., o investicijos į statybas smuko 2 procentais.

Namų ūkių vartojimas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumenko 0,2 proc., taip pat kiek sumažėjo eksportas.

Vokietija, kuri tradiciškai yra Europos ekonomikos augimo variklis, buvo vienintelė iš didžiųjų išsivysčiusios ekonomikos šalių, kurios ekonomika 2023 metais smuko, kol ji kovojo su didele infliacija, pramonės augimo lėtėjimu ir silpstančia eksporto paklausa.

Iš pradžių buvo tikėtasi, kad 2024 metų pradžioje ekonomika ims atsigauti, tačiau pastarųjų mėnesių nuviliantys duomenys rodo, kad atsigavimas užtruks ilgiau, nei manyta iš pradžių.

„Šiuo metu Vokietijos ekonomika vėl yra ten, kur buvo prieš metus: įstrigusi sąstingyje ir augimo požiūriu atsiliekanti nuo kitų euro zonos šalių“, – pažymėjo ING banko ekonomistas Carstenas Brzeski.

Nors artimiausiu metu pagerėjimo nematyti, C. Brzeski teigė, kad yra „tam tikro optimizmo antrajam pusmečiui“, nes spartus darbo užmokesčio augimas gali paskatinti Vokietijos vartotojus ateinančiais mėnesiais išleisti daugiau pinigų.

Vokietijos vyriausybė tikisi, kad šalies ekonomika šiais metais paaugs 0,3 proc. ir šiuo požiūriu atsiliks nuo platesnės euro zonos, kurios ekonomika, kaip prognozuoja Europos Sąjunga, padidės 0,8 procento.