Tarptautiniai donorai remia fondą nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pabrėžė, kad Ukrainos civilinė energetikos infrastruktūra ir toliau yra didžiulių Rusijos oro antskrydžių taikinys. „Energijos tiekimo žlugimas trečiąją karo žiemą turėtų katastrofiškų padarinių Ukrainos ekonomikai ir gyventojams“, – sakė R. Habeckas. Dėl to parama Ukrainai yra dar svarbesnė nei bet kada anksčiau, sakė jis.

Vokietijos lėšos skirtos ne tik sunaikintos infrastruktūros remontui finansuoti, bet ir skatinti perėjimo prie žaliosios energetikos projektus Ukrainoje. Ministerijos teigimu, atsinaujinančios energetikos projektai skirti sustiprinti Ukrainos energetikos sistemos atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Su paskutiniu mokėjimu bendras Vokietijos indėlis į fondą iki 2024 m. pabaigos padidės iki 360 mln. eurų. Vokietija yra didžiausia fondo, nuo 2022 m. vasario mėnesio surinkusio apie 629 mln. eurų, donorė.