Vokietija pritarė prieštaringai vertinamam Prancūzijos ir Rusijos branduoliniam projektui

Kritikai baiminasi, kad šis projektas leis Maskvai vykdyti šnipinėjimą ir sabotažą.

Planuojama bendra Prancūzijos bendrovės „Framatome“ dukterinės įmonės ir Rusijos valstybinės branduolinės energijos agentūros „Rosatom“ įmonė nori gaminti kuro šerdis, naudojamas rusiškos konstrukcijos reaktoriuose.

Projektas būtų vykdomas „Framatome“ kuro šerdžių surinkimo gamykloje Lingeno mieste, Žemosios Saksonijos žemėje.

„Framatome“ dukterinė įmonė AND pateikė paraišką leidimui vykdyti projektą 2022 metų kovą, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Žemosios Saksonijos žemės aplinkos ministerija trečiadienį išplatintame pranešime nurodė, kad nusprendė pritarti projektui.

Tai įvyko nepaisant to, kad regiono aplinkos ministras Christianas Meyeris pakartojo savo poziciją, jog „sandoriai ir glaudus bendradarbiavimas su (Kremliaus šeimininko Vladimiro) Putino branduoline agentūra yra visiškai neteisingi“.

Tačiau jis teigė, kad jo ministerija „neturi teisinės galimybės atmesti paraiškos ar nustatyti jos galiojimo laiko apribojimo“, nes „Rosatom“ nebus taikomos sankcijos.

„Rosatom“ buvo taikoma išimtis iš vieno po kito Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų paketų Rusijai po jos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

„Pavojingas saugumui“

Ch. Meyeris teigė, kad viena iš patvirtinimo sąlygų buvo ta, jog „Rosatom“ arba Rusijos branduolinio kuro gamintojos TVEL darbuotojams bus leidžiama patekti į objektą tik „labai ribotais atvejais ir lydimiems atitinkamos inspekcijos“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad patvirtinimas gali būti peržiūrėtas, „jei bus nustatyta naujų rizikų“, ypač „nacionalinio saugumo srityje“.

Roderichas Kiesewetteris, žinomas kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) centro dešiniosios CDU partijos narys, trečiadienį pareiškė, kad federalinė vyriausybė turėtų įsikišti ir užkirsti kelią projekto įgyvendinimui Lingene.

Žemosios Saksonijos sprendimas yra „pavojingas saugumui ir turi būti atšauktas“, svetainei „Politico“ sakė R. Kiesewetteris.

Žalieji taip pat garsiai kritikavo planą, teigdami, kad jis leis Maskvai rinkti „informaciją apie labai jautrius branduolinius objektus Vokietijos teritorijoje“.

Vokietija yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų šiai siekiant atremti Rusijos invaziją ir yra budri dėl Maskvos vykdomo hibridinio karo.

Pati Vokietija paskutinius savo branduolinius reaktorius uždarė 2023 metais.

Buvusios Sovietų Sąjungos įtakos sferai priklausančios šalys, taip pat ir Suomija, turi sovietmečiu suprojektuotų atominių elektrinių ir joms vis dar reikia tinkamo kuro, koks būtų gaminamas Lingene.

Rusija taip pat kontroliuoja didelę pasaulinio urano tiekimo dalį dėl savo atsargų ir interesų buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Kazachstanas.