Vokietijos ir Izraelio prezidentai Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) ir Reuvenas Rivlinas, prisidėjo prie ceremonijos atidengiant, jų nuomone, „pavėluotai“ paminklą sportininkams, kuriuos prieš 45 metus žiauriai nužudė radikalios palestiniečių grupuotės „Juodasis rugsėjis“ nariai.

Ant vienos 2,3 milijonus eurų kainavusio paminklo, pavadinimu „Pjūvis“ (vok. Einschnitt), sienos Miuncheno olimpiniame miestelyje vaizduojamos juodai baltos vienuolikos izraeliečių sportininkų ir vieno Vakarų Vokietijos policininko nužudytų per nevykusį išpuolį reidą nuotraukos.

Aukų artimieji, dauguma su ašaromis akyse, palengva nuleido juodus šydus nuo kiekvieno atvaizdo, atskleisdami vyrų pačiame jėgų žydėjime nuotraukas, tuo pačiu metu Bavarijos orkestrui grojant Izraelio himną.

Ilana Romano, nužudyto sunkiaatlečio Yossefo Romano (Josefo Romano) našlė, ceremonijos metu dabartiniam Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pirmininkui Thomui Bachui (Tomui Bachui) sakė, kad sportininkų komanda buvo „laiminga ir didžiavosi“ galimybe atstovauti Izraeliui Miuncheno žaidynėse, o „namo grįžo karstuose“.

Pasak I.Romano, į dešimtmečius trukusį artimųjų siekį, kad Miunchene būtų pastatytas paminklas, ilgai buvo reaguojama su „antisemitizmu ir užuojautos stoka“, o matyti jį pagaliau pastatytą yra „labai jaudinanti“ akimirka.

„Atvira žaizda“

1972 metų Miuncheno olimpinės žaidynės turėjo parodyti naują Vokietijos veidą, praėjus beveik trims dešimtmečiams po antrojo pasaulinio karo.

Ginkluoti „Juodojo rugsėjo“ užpuolikai pasinaudojo nepakankamu saugumu ir įsiveržė į Izraelio olimpinės komandos apartamentus olimpiniame miestelyje, iš karto nužudydami du sportininkus, dar devynis paimdami įkaitais. Jie reikalavo, kad būtų paleisti 232 palestiniečių kaliniai.

Tačiau nepavykus gelbėjimo operacijai įkaitai žuvo, kartu su vienu Vakarų Vokietijos policininku ir penkiais iš aštuonių užpuolikais.

Įvykis praėjus vos 27 metams po Holokausto sukrėtė Vokietiją ir sukėlė nesantaiką su Izraeliu.

R.Rivlinas pabrėžė, kad dauguma aukų vaikystėje patys išgyveno Holokaustą ir į Miuncheną atvyko su susitaikymo dvasia.

Tarptautinė bendruomenė pagerbdama jų atminimą privalo rodyti ryžtą kovoje su terorizmu, sakė Izraelio prezidentas.

„Praėjus keturiasdešimt penkeriems metams po šių žudynių, tarptautinis teroras vis dar kelia grėsmę nekaltiems žmonėms“, – sakė jis.

„Paminklas, kurį čia šiandien atidengėme, turi siųsti žinią visam pasauliui – nepasiduosime terorui – ar tai būtų Barselonoje, Londone, Paryžiuje, Berlyne, Jeruzalėje, ar bet kurioje kitoje vietoje“.

Žydų kraujo praliejimas Vokietijos žemėse sukėlė gėdos jausmą visoje šalyje, sakė F.W.Steinmeieris išreikšdamas viltį, kad paminklas padės išgydyti jau ilgą laiką atvirą žaizdą.

„Ilgą laiką, per ilgai, visuomenės sąmonėje aukų atminimą užgožė išpuolio vykdytojai, – sakė jis. –  Mes taip pat kovojame su terorizmu prisimindami jo aukas“.

Po ceremonijos R.Rivlinas ir F.W.Steinmeieris aplankė buvusios nacių koncentracijos stovyklos Dachau memorialą.