Ką daryti su Graikijos skolomis ir finansais ir ką daryti su į Europą plūstančiais migrantais – dėl to turės apsispręsti Europos Sąjungos lyderiai. Pusė bendrijos šalių nepritaria privalomam nelegalių migrantų perkėlimui iš Graikijos ir Italijos. Ne daugiau sutarimo ir dėl Graikijos problemų.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir naktį, ir ketvirtadienį iki pietų su kreditoriais derino šalies reformų planą mainais į 7 mlrd. eurų paskolą, be kurios šalis bankrutuotų.

„Vienintelis dalykas, kuris bus pristatytas Eurogrupei, yra tai, dėl ko susitarė institucijos, tačiau mes neturime tam Graikijos pritarimo. Tikimės Eurogrupės posėdyje išgirsti Graikijos nuomonę“, – sakė Eurogrupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas.

O graikams Atėnuose belieka laukti. Nors dar pirmadienį buvo šviesa tunelio gale. Tačiau kreditorių – Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko ir Europos Komisijos – netenkina graikų pasiūlytas planas, kaip išspręsti krizę. Kreditoriai siūlo pirmiausia taupyti ir tik šiek tiek didinti mokesčius, tuo metu graikai nenusileidžia dėl pensijų reformos ir pinigų bando gauti apmokestindami verslą.

„Nepasiekėme didelės pažangos. Dabar laikas graikų atstovams nuspręsti ir pasakyti savo žmonėms, kokia dabar padėtis. Sprendimai dabar priklauso nuo Graikijos valdžios ir iki šiol nėra žingsnio į priekį, labiau atgal. Todėl nesu optimistiškas dėl šiandienos susitikimo“, – neslėpė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble. 

Neoficialiai teigiama, kad eurozonos ministrų kantrybė trūksta ir graikams gali būti pasiūlyta arba pritarti kreditorių sąlygoms, arba iš krizės kapstytis patiems.

Tad optimizmo nedaug ir į Briuselį suvažiavusių Europos Sąjungos lyderių veiduose.

„Suartėjimo dar nematyti. Laiko yra iki kitos savaitės antradienio, žiūrėsime“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau ne tik Graikijos problemos ant šios dienos bendrijos lyderių stalo. Jie turėtų apsispręsti, ką daryti su į Europą plūstančiais migrantais iš Afrikos. Štai ir ketvirtadienį pusė tūkstančio migrantų, išgelbėti Viduržemio jūroje, pasiekė Italijos krantus.

„Pirmiausia reikia galvoti apie priežastis, o ne mėginti pasyviai perskirstyti žmones. Pavyzdžiui, Baltijos šalims yra skirtas gerokai didesnis koeficientas nei kitoms Europos šalims. Jokių paaiškinimų negauname. Pavyzdžiui, mažytė Estija gauna didesnę kvotą nei Lietuva ar Latvija. Tai išties turi būti pagrįsti kriterijai“, – tvirtina D. Grybauskaitė.