Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) šeštadienį pažymėjo, kad Atėnų sprendimas surengti referendumą dėl Graikijos finansinio gelbėjimo programos ateities „vienašališkai“ užvėrė duris deryboms, per kurias siekta išspręsti jau penkis mėnesius besitęsiančią konfrontaciją su šalies tarptautiniais skolintojais.

„Graikijos vyriausybė, jeigu teisingai suprantu, vienašališkai užbaigė derybas“, – W.Schaeuble sakė atvykęs į derybas Briuselyje su kitais euro zonos finansų ministrais.

Suomija ragina svarstyti

Suomijos finansų ministras Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) šeštadienį perspėjo, kad Graikijos pareiškimas apie planuojamą referendumą priartina šalies pasitraukimo iš euro zonos scenarijų, jeigu žlugs derybos dėl Atėnų skolų.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) penktadienį vėlai vakare kreipdamasis į tautą per televiziją paskelbė, kad liepos 5 dieną įvyks referendumas, kuriame bus balsuojama dėl derybų su šalies tarptautiniais skolintojais rezultatų.

Tokiu atveju Graikijos skolintojai turėtų penkioms dienoms pratęsti šalies finansinio gelbėjimo programą, arba Atėnai bankrutuotų, neįstengdami grąžinti pribrendusios skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino birželio 30-ąją. Tai tikriausiai vestų į chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos arba net iš Europos Sąjungos.

A.Stubbas sakė, kad „euro grupėje gana aiškiai sutarta, kad negalime pratęsti programos dabartiniu pavidalu“.

„Taigi, sakyčiau, kad „planas B“ tampa „planu A“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijų.

Suomijos finansų vadovas taip pat ragino šeštadienį Briuselyje susitiksiančius euro zonos kolegas apsvarstyti scenarijų, kaip Graikija galėtų atsisakyti ES vieningosios valiutos.

„Manau, vienintelė galimybė – kad mes apie tai diskutuotume, nes deryboms nėra pateikta nieko daugiau“, – sakė A.Stubbas.