„Pastaraisiais mėnesiais ne visi visuomet entuziastingai vertino šią idėją, bet nusprendžiau, kad mes tai padarysime... Nėra pagrįstų argumentų to nedaryti“, – parlamente sakė H. Seehoferis.

Liepos viduryje mažiausiai 180 žmonių žuvo, kai stiprūs potvyniai dvi dienas siaubė vakarinę Vokietijos dalį. Paskui kilo klausimų, ar buvo padaryta pakankamai, kad gyventojai būtų įspėti apie artėjusią nelaimę.

Maždaug 70 žmonių tebėra dingę, vandens srautams užplūdus ištisus miestus ir kaimus, naikinant tiltus, kelius ir geležinkelius, taip pat būstus.

Vyriausybės atstovė Martina Fietz (Martina Fic) praėjusią savaitę pareiškė, kad šalies įspėjimo apie orus sistema ir mobiliojo telefono programėlė „Nina“ „veikia“. Vis tik M. Fietz pripažino, jog „mūsų patirtis, įgyta įvykus šiai nelaimei, rodo, kad turime dėti didesnes ir geresnes pastangas“.

Vokietijos civilinės saugos agentūros (BBK) prezidentas Arminas Schusteris (Arminas Šusteris) savo ruožtu paragino vėl įrengti sirenas daugiau vietovių.

Pasak jo, BBK svarsto galimybę įdiegti mobiliųjų telefonų įspėjimus, tačiau pirmiausia reikės aptarti „keletą klausimų“, įskaitant išlaidas ir duomenų apsaugos problemas.

Įspėjimai būtų siunčiami pasitelkiant „Cell Broadcast“ technologiją, leidžiančią vietos valdžios institucijoms vienu metu siųsti pranešimus daugybei mobiliųjų telefonų vartotojų tam tikroje vietovėje.

Šie įspėjimai yra panašūs į SMS žinutes, bet juos galima siųsti ir gauti anonimiškai; jie taip pat veikia, kuomet tinklai yra perkrauti.

Ši technologija nėra plačiai naudojama Europoje, bet yra paplitusi JAV ir Japonijoje.

H. Seehoferis pirmadienį paragino derinti analoginius ir skaitmeninius įspėjimus.

„Įspėjamoji programa nenaudinga, jei naktį miegi ir jos negirdi. Tuo metu sirena savaime nėra naudinga, nes ji žmonėms nepasako, ką jie turėtų daryti“, – pažymėjo ministras.