Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino atsisakyti bjaurių „stereotipų“ ir plūdimosi, dėl kurių gali subyrėti euro zona.

Po ne vieną savaitę tvyrojusio priešiškumo tarp skolų slegiamos Graikijos naujosios kairiųjų radikalų vyriausybės ir didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos abu lyderiai stengėsi pabrėžti bendrą poziciją dėl skolų krizės.

A.Cipras, atvykęs pirmojo vizito į Vokietiją nuo tada, kai sausį stojo prie Graikijos vyriausybės vairo, žurnalistams sakė, kad dėl Graikijos bėdų nereikėtų kaltinti „nei netašytų tingių graikų, nei vokiečių - turime sunkiai dirbti, kad įveiktume šiuos stereotipus“.

A.Merkel savo ruožtu sakė, jog pritaria nuomonei, kad Europa turi „nugalėti tokio pobūdžio stereotipus“ apie geras ir blogas euro zonos, kad būtų užtikrinta bendrosios valiutos ateitis.

„Mes abu esame suinteresuoti kurti pasitikėjimu grindžiamą bendradarbiavimą“, - sakė 60-metė A.Merkel.

Vokietijos lyderei, kuri dėl savo primygtinio reikalavimo Atėnams įgyvendinti taupymo reformas graikų karikatūrose buvo pavaizduota kaip kraugeriška nacė, 40-metis A.Cipras negailėjo pagyrimų už atvirumą ir sąžiningumą.

„Ponia Merkel atidžiai išklauso ir nori siekti pažangos diskusijose“, - sakė Graikijos premjeras.

Visgi per 35 minučių trukusią spaudos konferenciją, surengtą prieš darbo vakarienę po pirmo lyderių diskusijų rato ir vykusią įspūdingame plieno ir stiklo statinyje, kuriame įsikūrusi A.Merkel kanceliarija, išryškėjo seni Berlyno ir Atėnų nuomonių skirtumai.

A.Cipras sakė, kad biudžeto apkarpymai ir struktūrinės reformos, kuriuos buvo reikalaujama įgyvendinti per pastaruosius penkerius metus mainais į dvi finansinės pagalbos programas, nebuvo „sėkmės istorija“, o tik parklupdė jo šalį.

Pasak jo, A.Merkel propaguotas griežto taupymo kelias sukėlė „siaubingų padarinių“, įskaitant masinį nedarbą, didžiulį skurdą ir socialinius neramumus Graikijoje.

„Turi būti rasta nauja politinė kombinacija“, - sakė A.Cipras, žadėdamas veiksmingiau nei jo pirmtakai kovoti su korupcija ir mokesčių slėpimu.

A.Merkel savo ruožtu pakartojo pastaruoju metu jos dažnai deklaruojamą poziciją, kad vienintelis tvarus skolų krizės sprendinys yra fiskalinė drausmė.

„Svarbiausia yra tai, kad ten yra ekonomikos pagrindai. Tai, kokio pobūdžio reformas įgyvendinti, galima aptarti su institucijomis“, - sakė kanclerė, turėdama galvoje tarptautinių kreditorių trejetą - Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

Ji atmetė dažnus mėginimus vaizduoti Graikijos skolų krizę kaip nulinės sumos žaidimą tarp Atėnų ir Berlyno.

„Vokietija nėra institucija, kuri sprendžia, ar reformų programa yra teisinga ar pakankama“, - pabrėžė A.Merkel.

Tačiau kanclerė pridūrė: „Norime ekonomiškai stiprios Graikijos, norime matyti Graikijoje augimą ir, svarbiausia, norime sumažinti labai didelį jaunimo nedarbą“.