R. T. Erdogano vizitas į Vokietiją, ištikimą Izraelio gynėją, vertinamas itin prieštaringai ir yra dar keblesnis dėl Turkijos prezidento kaltinimų Izraeliui. Turkijos lyderis ne kartą pavadino Izraelį „teroristine valstybe“, o Gazos Ruožą valdančios „Hamas“ teroristus - „išvaduotojais“, kovojančiais už savo žemę.

Atsakydamas į šiuos pareiškimus, F. W. Steinmeieris aiškiai išdėstė Vokietijos poziciją, kad precedento neturintis spalio 7-osios „Hamas“ puolimas prieš Izraelį buvo „teroro išpuolis“, Berlynas šią grupuotę laiko „teroristine organizacija“.

Atskirame Turkijos prezidentūros pareiškime apie derybas sakoma, kad „R. T. Erdoganas pareiškė, jog Izraelio atakos palestiniečių žemėse turi baigtis ir kad viso pasaulio reakcija į žmogaus teisių pažeidimus yra svarbi“.

Kai kancleris Olafas Scholzas atvyko į Izraelį ir pasiūlė besąlygišką ir nepajudinamą Vokietijos paramą, Turkijos lyderis apkaltino Gazos Ruožą bombarduojantį ir į jį įsiveržusį Izraelį vykdant karo nusikaltimus. R. T. Erdogano pozicija Vokietijoje sukėlė klausimų, ar šiuo metu išmintinga jį priimti, opozicijoje esantys konservatoriai ir net liberali FDP, O. Scholzo koalicijos narė, ragino kanclerį atšaukti kvietimą.

Įtampa buvo akivaizdi, kai anksčiau penktadienį R. T. Erdoganas atvyko į oficialią F. W. Steinmeierio rezidenciją. Lyderiai nesišypsojo ir tik trumpai paspaudė vienas kitam ranką, Turkijos prezidentas buvo palydėtas vidun pasirašyti svečių knygoje, o jo kolega iš Vokietijos stovėjo šalia akmeniniu veidu.

Vėliau penktadienį R. T. Erdoganas vakarieniaus su O. Scholzu.

R. T. Erdoganas lankosi Vokietijoje pirmą kartą nuo 2020 metų. Pasak dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, Vokietija pasiūlė „idealią sceną“ R. T. Erdoganui pateikti save kaip „pasaulio Pietų“ balsą.

Abiejų šalių santykiai niekada nebuvo lengvi, Berlynas kritikavo R. T. Erdogano susidorojimą su kitaminčiais Turkijoje, nors pripažino, kad regioninė galia Turkija turi būti įtraukta sprendžiant sudėtingas problemas. Susitarimai dėl Ukrainos grūdų eksporto bei migrantų srautų į Europą pristabdymo rodo, kad NATO narė Turkija tebėra itin svarbi veikėja. Be to, Vokietijoje gyvena didžiausia turkų diaspora užsienyje, diduma šalies turkų bendruomenės remia R. T. Erdoganą.

Vokietijos besąlygišką paramą Izraelio teisei egzistuoti iš dalies lemia atsakomybė už holokaustą. Centrinės žydų tarybos Vokietijoje prezidentas Josefas Schusteris sakė, kad R. T. Erdoganas nenusipelno pasitikėjimo. „Kiekvienas, kuris ne tik neigia Izraelio teisę egzistuoti, bet ir aktyviai prieš ją kovoja, neturėtų būti Vokietijos politikų partneris“, – sakė jis laikraščių grupei RND.

Parlamento užsienio reikalų komitetui vadovaujantis Michaelas Rothas, pavadinęs R. T. Erdogano kaltinimus Izraeliui „visiškai nepriimtinais“, sakė, kad Turkijos lyderis „ne tik apsunkina Vokietijos ir Turkijos santykius, bet yra ir našta savo paties šaliai“. Vis dėlto M. Rothas, socialdemokratas kaip ir O. Scholzas, mano, kad derybos svarbios ir turėtų pateikti „daug aiškios kalbos“.