Tai jis pareiškė po trečiadienio vakarą įvykusios atakos, kai numanomų kraštutinių dešiniųjų įsitikinimų šaulys kaljano bare ir kavinėje Vokietijos Hanau mieste nušovė devynis žmones, o paskui tikriausiai nužudė savo motiną ir nusižudė.

„Grėsmė saugumui, kurią kelia dešiniojo sparno ekstremizmas, antisemitizmas ir rasizmas, yra labai didelė“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė ministras H. Seehoferis.

Jis taip pat paskelbė, kad mečetėse, geležinkelio stotyse, oro uostuose ir pasienyje dirbs didesnės policijos pajėgos.

Pasak H. Seehoferio, dešiniojo sparno ekstremizmas yra „didžiausia saugumo grėsmė iškilusi Vokietijai“, pastaraisiais mėnesiais už savęs palikusi „kraujo klaną“.

Vokietija jau ėmėsi tam tikrų priemonių kovoti su dešiniojo sparno ekstremizmu, šalį pernai sukrėtus virtinei smurtinių incidentų.

Birželį migrantus rėmęs vietos politikas Walteris Lubcke (Valteris Liubkė) buvo nušautas savo namuose Heseno žemėje, o spalį rytiniame Halės mieste per ataką prieš sinagogą žuvo du žmonės.

Abiejų atakų įtariamieji turi sąsajų su ultradešiniaisiais.

H. Seehoferis sako neraginantis įdarbinti daugiau policijos pareigūnų ar priimti griežtesnių įstatymų ir tvirtina, kad reikia „geriau išnaudoti mums jau prieinamas priemones“.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi teisingumo ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) sakė, kad vyriausybė detaliai išnagrinės, kaip šaunamieji ginklai gali atsidurti „ekstremistų“ rankose.

Tačiau tiek H. Seehoferis, tiek Ch. Lambrecht pabrėžė, kad yra labai sudėtinga aptikti užpuolikus, kurie veikia vieni – kaip, regis, ir pagrindinis šaudynių Hanau įtariamasis.

„Nepaisant visų mūsų pastangų, negalime užkirsti kelio tokiems siaubingiems nusikaltimams“, – sakė H. Seehoferis.

Tuo metu federalinės policijos viršininkas Holgeris Muenchas (Holgeris Miunchas) perspėjo, kad „apie pusė“ asmenų, kurie įvykdo tokias atakas, anksčiau nebūdavo atsidūrę pareigūnų akiratyje.