Vokietijos žvalgybos tarnybos BND vadovas Martinas Jaegeris įstatymų leidėjams sakė, kad Rusija yra pasiryžusi plėsti savo įtakos sferą tolyn į vakarus, į Europą.

„Siekdama šio tikslo, Rusija, prireikus, nevengs tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO“, – parlamento nariams Berlyne sakė praėjusį mėnesį vadovauti agentūrai pradėjęs M. Jaegeris. Jis padarė pranešimą kartu su Vokietijos vidaus ir karinės žvalgybos agentūrų vadovais. Jie paminėjo kitas Vokietijai kylančias grėsmes, tokias kaip politinis ir religinis ekstremizmas, tačiau daugiausia kalbėjo apie Rusiją.

M. Jaegeris, anksčiau dirbęs Vokietijos ambasadoriumi Kyjive, pritarė kitiems pirmadienį kalbėjusiems žvalgybos vadovams, pareiškęs, kad Rusijos ambicijos ir agresija neapsiriboja karu Ukrainoje.

„Negalime sėdėti sudėję rankas ir manyti, kad galimas Rusijos užpuolimas įvyks ne anksčiau kaip 2029 m.“, – sakė M. Jaegeris, turėdamas galvoje ankstesnį žvalgybos vertinimą.

„Jau šiandien esame puolami“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskva ryžtingai nusiteikusi pakirsti NATO ir destabilizuoti Europos demokratijas.

„Maskvos naudojamos priemonės yra gerai žinomos: bandymai manipuliuoti rinkimais ir viešąja nuomone, propaganda, provokacijos, dezinformacija, šnipinėjimas, sabotažas, oro erdvės pažeidimai dronais ir naikintuvais, užsakytos žmogžudystės, užsienyje gyvenančių opozicijos veikėjų persekiojimas“, – sakė M. Jaegeris.

Naujasis Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros BfV vadovas Sinanas Selenas atkreipė dėmesį į daugybę incidentų rugsėjį, susijusių su dronų įsiveržimais, GPS trikdžiais ir Rusijos naikintuvų įsiveržimais į NATO oro erdvę. Jo teigimu, tai pabrėžia grėsmės mastą.

„Tyrimai vis dar vyksta, tačiau hibridinio veikėjo turimos galimybės atakai oro erdvėje tapo aiškios“, – sakė S. Selenas.

„Rusija neabejotinai yra agresyvi, puolanti ir vis labiau eskaluoja padėtį“, – pabrėžė jis.