V. Zelenskis Londone derėjosi su dviem dešimtimis Europos lyderių, žadėjusių karinę pagalbą, kad apsaugotų jo šalį nuo būsimos Rusijos agresijos, jei pavyktų paliaubomis sustabdyti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) surengto aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas buvo padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, suteikiant naują postūmį neseniai priimtoms priemonėms, įskaitant naują Jungtinių Valstijų ir Europos šalių sankcijų paketą dėl Rusijos pajamų iš naftos ir dujų eksporto.
Derybose taip pat aptarti būdai, kaip padėti apsaugoti Ukrainos elektros tinklą nuo beveik kasdienių Rusijos dronų ir raketų atakų artėjant žiemai, sustiprinti Ukrainos oro gynybą ir aprūpinti Kyjivą tolimojo nuotolio raketomis, galinčiomis smogti taikiniams Rusijos gilumoje.
K. Starmeris penktadienį ragino sąjungininkus „baigti darbą dėl Rusijos valstybės turto“, Londone V. Zelenskiui sakydamas, kad jie gali padaryti daugiau, siekdami sustiprinti Kyjivo tolimojo nuotolio raketų pajėgumus.
„Manau, kad galime žengti toliau, kalbant apie pajėgumus, ypač (...) tolimojo nuotolio pajėgumus ir, žinoma, gyvybiškai svarbų darbą su Norinčiųjų koalicija, siekiant užtikrinti reikalingas saugumo garantijas“, – sakė JK vadovas.
Kalbėdamas apie įšaldytą Rusijos valstybės turtą, jis sakė norįs, kad šalys užbaigtų tai, kas pradėta, ir skirtų finansavimą Ukrainai paremti.
„JK yra pasirengusi veikti kartu su ES (Europos Sąjunga), kad šis procesas vyktų kuo greičiau ir šios lėšos pasiektų Ukrainą“, – sakė jis.
V. Zelenskis paragino JAV siųsti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, dėl kurių tiekimo jam dar nepavyko susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Ukrainiečių lyderis pareiškė, kad šią savaitę priimtas D. Trumpo sprendimas įvesti sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms yra „didelis žingsnis“, ir pridūrė, kad „turime daryti spaudimą ne tik „Rosneft“ ir „Lukoil“, bet ir visoms kitoms Rusijos naftos bendrovėms“.
„Be to, mes vykdome savo spaudimo kampaniją, naudodami dronus ir raketas, specialiai nukreiptas į Rusijos naftos sektorių“, – Užsienio reikalų ministerijoje Londone surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis
V. Putinas iki šiol priešinosi bandymams paskatinti jį derėtis dėl taikos susitarimo su V. Zelenskiu ir teigė, kad Rusijos karinės invazijos į mažesnę kaimynę motyvai yra teisėti. Rusija taip pat rado būdų, kaip apeiti Vakarų šalių sankcijas.
Nelanksti pozicija V. Putino suerzino Vakarų šalių lyderius.
„Jis dar kartą atmetė galimybę derėtis ir vietoj to pateikė absurdiškus reikalavimus dėl Ukrainos teritorijos, kurios jis negalėjo (užkariauti) ir neužėmė jėga, – spaudos konferencijoje kartu su V. Zelenskiu ir keliais kitais Europos lyderiais sakė K. Starmeris. – Žinoma, tai visiškai nelogiška.“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) sakė, kad V. Putino tikslai lieka nepakitę, tačiau jam „senka pinigai, kariai ir idėjos“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) ir Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas (Dikas Schofas) taip pat dalyvavo vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikime. Apie 20 kitų lyderių prisijungė prie jų nuotoliniu būdu.
Taikos palaikymo pajėgų sukūrimas
Ukrainos Vakarų sąjungininkai turi išspręsti keletą svarbių klausimų dėl savo vaidmens ateityje, artėjant ketvirtiems didžiausio Europos konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo laikų metams.
Jiems dar reikia susitarti, kaip galėtų padėti finansuoti karo nuniokotą Ukrainą, kokias pokario saugumo garantijas jie galėtų suteikti ir kokie galėtų būti Vašingtono įsipareigojimai dėl būsimų saugumo susitarimų.
Informacijos apie galimą tarptautinių saugumo pajėgų Ukrainai sukūrimą yra nedaug, o Londono aukščiausiojo lygio susitikime siekiama toliau plėtoti šią idėją, nors šiuo metu bet koks taikos susitarimas atrodo tik tolima galimybė.
Pasak pareigūnų, taikos palaikymo pajėgas greičiausiai sudarys sąjungininkų aviacija ir karinis jūrų laivynas, o ne Ukrainoje dislokuoti Vakarų kariai.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey (Džonas Hilis) sakė, kad tai būtų „pajėgos, padėsiančios užtikrinti oro ir jūrų saugumą, pajėgos, padėsiančios apmokyti Ukrainos pajėgas ginti savo tautą“.
Nėra jokių požymių, kad karas silpnėja, nes fronto linijoje vyksta nuožmūs mūšiai, pareikalaujantys tūkstančių karių gyvybių abiejose pusėse, o nuolatinės dronų ir raketų atakos daro žalą užnugario zonose. ·
Rusija skelbia užėmusi 10 kaimų Ukrainoje
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad per pastarąją savaitę jos pajėgos užėmė 10 kaimų Ukrainoje.
Rusijos kariuomenė pamažu stumiasi į priekį Rytų Ukrainoje ir brangiai kainuojančiuose mūšiuose metras po metro kovoja dėl mažų gyvenviečių, kurios nuo 2022 metų vasario buvo nuniokotos mūšių ir kuriose liko labai nedaug gyventojų.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį numušė 111 ukrainiečių dronų virš kelių sričių, o jų nuolaužos apgadino namus ir infrastruktūrą.
Maskvos meras Sergejus Sobjaninas pranešė, kad oro gynybos sistemos numušė tris į sostinę įskridusius dronus, dėl to dviejuose Maskvos oro uostuose teko sustabdyti skrydžius.
Tuo metu Ukrainos pareigūnai pranešė, kad penktadienį Rusijos artilerija smogė gyvenamajam kvartalui Ukrainos pietuose esančiame Chersone. Per tą ataką žuvo du žmonės, dar 22 buvo sužeisti.
Rusijos lėktuvai taip pat numetė mažiausiai penkias galingas sklendžiančiąsias bombas ant Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo. Per šią ataką buvo sužeisti šeši žmonės ir apgadinti namai, pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Pasak Odesos srities gubernatoriaus Oleho Kiperio, Rusija pirmą kartą paleido sklendžiančiąsias bombas į Ukrainos pietus. Jo teigimu, tai „nauja, rimta grėsmė“ šioje srityje. Sklendžiančiosios bombos yra gerokai pigesnės nei raketos ir gali nešti didesnį krovinį.
