Briuselyje šiandien susirinkę vidaus reikalų ministrai sprendimų, kaip dalytis pabėgėliais, nepriims. Tam labiausiai priešinasi vidurio Europos šalys – Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija. Tad ministrai greičiausiai tik paragins komisiją imtis platesnių priemonių – stiprinti bendrijos išorinę sieną, sudaryti saugių šalių sąrašą. 

Protestuotojai Briuselyje rodo, kaip Europos Sąjungos lyderiai sprendžia pabėgėlių krizę – Vengrija stato sienas, Vokietija bando jas laikyti atviras. Nors ir Berlynas parodė, kad migrantų antplūdis į Europą tampa nekontroliuojamas.

„Ėmėmės sienų kontrolės ne dėl draudimų, nes visi, kurie nori patekti į Vokietijos žemę ir prašyti prieglobsčio, gali tą daryti. Vykdydami sienų kontrolę, norime, kad būtų aišku mūsų partneriams Europoje, jog Vokietija negali būti vienintelė šalis, priimanti pabėgėlius“, – teigė Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.

Išsidalyti plūstančius pabėgėlius kol kas sekasi sunkiai. Kol nuo pavasario buvo svarstoma, kaip išsidalyti keturiasdešimt tūkstančių pabėgėlių iš Graikijos, Italijos ir Vengrijos, dabar jau tenka dalytis keturis kartus daugiau. Ir panašu, kad tai ne pabaiga. Netrukus gali tekti padėti jau ir Austrijai. Viena jau ketina pradėti kontroliuoti sieną su Vengrija.

„Apie tai diskutuosime su Vengrijos kolega, nes tai svarbu, norint dirbti kartu – reikia ne griauti tiltus, o juos statyti. Kartu turime spręsti, kaip suvaldyti pabėgėlių srautą, šiuo metu Austrijoje yra 18 tūkst. Pabėgėlių“, –sakė Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Milk-Leitner.

Kad tai yra svarbi problema parodė ir Europos sąjungos užsienio politikos koordinatorė, kuri paprastai nedalyvauja vidaus reikalų ministrų susitikimuose. Tačiau čia, kaip sako pati, atvyko įtikinti šalis, kad reikia solidarumo. Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija, taip pat ir Latvija bei Lietuva labiausiai priešinasi žodžiui „privalomas“. Šalys sako: „mes galime priimti pabėgėlius, tačiau dėl to jos nori apsispręsti savanoriškai“.

„Mes galime priimti 500 prieglobsčio prašytojų iš Austrijos. Jie gali būti Slovakijoje. Tai geriau, nei nustatyti kvotas. O po poros dienų jie bėgs ten, kur jų tikslas, – į Vokietiją, Švediją, Belgiją“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo Slovakijos vidaus reikalų ministras Robertas Kalinakas.

Tad ministrai diskutuoja tik apie tai, kam daugelis pritaria: kad reikia sudaryti saugių šalių sąrašą, iš kurių atvykstantys migrantai automatiškai bus siunčiami atgal, taip pat stiprinti išorines Europos sąjungos sienas.

Kokia kiaura ta siena, parodo ir toliau atplaukiančios valtys su pabėgėliais. Tačiau tokių valtelių gali sumažėti – Bendrija patvirtino planus imtis karinių veiksmų prieš žmonių kontrabandininkus Viduržemio jūroje. Planuojama konfiskuoti ir naikinti jų laivus.