Skaistybė kartais svarbesnė už meilę. Pran­cū­zi­jo­je gy­ve­nan­tis mu­sul­mo­nas, tik ve­dęs su­ži­no­jęs, kad žmo­na ne­skais­ti, teis­me iš­si­rei­ka­la­vo sky­ry­bas. Ta­čiau vy­riau­sy­bė nu­spren­dė teis­mo spren­di­mą už­gin­čy­ti.

Į ket­vir­tą de­šim­tį įžen­gęs in­ži­nie­rius, ku­rio pa­var­dė ne­skel­bia­ma, 2006 m. va­sa­rą ve­dė slau­gy­to­ją pra­kti­kan­tę. Ši jį už­tik­ri­no, kad yra ne­kal­ta. Po ves­tu­vių su­ži­no­jęs, kad žmo­na me­la­vo, vy­ras ne­ga­lė­jo su tuo su­si­tai­ky­ti ir nu­spren­dė skir­tis. Teis­mas jo pra­šy­mą pa­ten­ki­no, nes Pran­cū­zi­jos įsta­ty­mai lei­džia pa­nai­kin­ti san­tuo­ką, jei­gu vie­no iš su­tuok­ti­nių me­las san­ty­kiams tu­ri di­de­lę reikš­mę.

Mo­te­ris ir­gi li­ko pa­ten­kin­ta teis­mo spren­di­mu, ji ke­ti­na sa­vo gy­ve­ni­mą tvar­ky­ti iš nau­jo. Ta­čiau ši is­to­ri­ja su­kė­lė ašt­rius de­ba­tus Pran­cū­zi­jos vi­suo­me­nė­je. Ša­lies mi­nist­rės teis­mo spren­di­mą pa­va­di­no pa­si­kė­si­ni­mu į mo­te­rų lais­vę. Ki­ti kri­ti­kai tvir­ti­na, kad teis­mas bū­tų priė­męs ki­to­kį spren­di­mą, jei­gu su­tuok­ti­niai ne­bū­tų mu­sul­mo­nai.

Pran­cū­zi­jos vy­riau­sy­bė ke­ti­na ap­skųs­ti ver­dik­tą mo­ty­vuo­da­ma tuo, kad teis­mo spren­di­mas ga­li su­da­ry­ti pre­ce­den­tą, ir žmo­nės pra­dės prieš ves­tu­ves rei­ka­lau­ti su­tuok­ti­nio skais­ty­bės.

Iš­sis­ky­ru­si po­ra per ad­vo­ka­tus iš­reiš­kė pa­si­pik­ti­ni­mą vie­šo­mis dis­ku­si­jo­mis ir tuo, kad ki­ti ban­do kiš­tis į jų as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą.