Perprasti ją nelengva net Elonui Muskui. Prieš kelias savaites Vokietijos žiniasklaidoje savo nuomonę publikavęs amerikietis atkreipė dėmesį: vadinti AfD dešiniąja partija netikslu – juk jos lyderė yra homoseksuali, gyvena su partnere iš Šri Lankos!

Dėl šios dviprasmybės žurnalas „Der Spiegel“ A. Weidel yra pavadinęs AfD „tobulu figos lapu“. Esą, į kaltinimus, kad ši partija propaguoja mizoginišką, homofobišką ar rasistinę politiką, partija gali atsakyti primindama A. Weidel pavyzdį.

1979 m. vasario 6 d. Giuterslo mieste, Vestfalijoje, gimusi A. Weidel užaugo nepasitikėjimo valdžia persmelktoje šeimoje. „Bundestagas buvo pinigų švaistymo mašina“, – anot AFP, tokia buvo jos tėvų nuostata.

A. Weidel tėvas Gerhardas, baldų pardavėjas, iš Silezijos perkeltųjų asmenų atžala, negalėjęs susitaikyti su gimtinės praradimu. Tėvų kartos išgyvenimus, patirtus pokario Vokietijoje, ir nepagrįstą kolektyvinės kaltės fenomeną vėliau A. Weidel ne kartą prisimins savo politinėse kalbose. Paklausta, kodėl, skirtingai nei jos partijos kolega, nedalyvavo 2023 m. surengtame priėmime Rusijos ambasadoje, atsakė nenorinti švęsti savo šalies pralaimėjimo su viena iš okupacinių šalių.

Baigusi vidurinę mokyklą, A. Weidel studijavo ekonomiką ir verslo administravimą Bairoite. Baigusi mokslus su pagyrimu, metus dirbo „Goldman Sachs“ analitike, o 2005 m. pradėjo rašyti daktaro disertaciją apie Kinijos pensijų sistemą, kurią apgynė 2011 m. ir dėl kurios plagiato vėliau buvo kilęs skandalas.

A. Weidel yra dirbusi „Goldman Sachs“ ir „Credit Suisse“, gyvenusi Singapūre, Japonijoje ir Kinijoje, – žiniasklaidos teigimu, mandarinų kalba, kurios pradėjo mokytis dar būdama keturiolikos, ji kalba laisvai. Nuo 2013 m. A. Weidel – nepriklausoma vadybos konsultantė.

Kaip rašo vokiečių istorikė Katja Hoyer, į politiką A. Weidel pastūmėjo partnerė. „Užuot nuobodžiai postringavusi, imk ir užsiimk politika!“ – po eilinės diskusijos esą jai pasakė Sarah Bossard. A. Weidel prisišliejo prie AfD, tuomet euroskeptiškos partijos.

Dalyvauti Vokietijos politikoje jai netrukdo tai, kad žymią laiko dalį ji leidžia Šveicarijoje, kur vokiškajame Švico kantone, keliolika tūkstančių gyventojų turinčiame Einzydelno miestelyje kartu su kino kūrėja S. Bossard turi namus ir augina šios pagimdytus du jųdviejų sūnus.

Po jos debiuto televizijoje 2016 m. Vokietijos žiniasklaida apstulbo ir buvo suintriguota: tarpusavyje sunkiai derėjo AfD ir jos ryškios atstovės orientacija. Ankstyvoje karjeroje A. Weidel bandė suderinti prieštaravimus nurodydama į Vokietijos daugiakultūriškumo politiką.

„Aš esu čia ne nepaisant savo homoseksualumo, bet dėl savo homoseksualumo“, – ji aiškino, kad AfD yra vienintelė partija, sprendžianti „musulmonų“ atakas prieš homoseksualus. Toks požiūris, beje, nesutrukdė jai nelegaliai įdarbinti savaitraščio „Die Zeit“ informatorę, apsimetusią prieglobsčio prašytoja iš Sirijos. Teisinius ginčus A. Weidel tąkart laimėjo išsigindama, kad merginai mokėjo nelegalų atlygį.

Nuosaikesniems AfD lyderiams pasitraukus iš vis labiau radikalėjančios partijos, A. Weidel liko ir pasinaudojo galios vakuumu, 2022 m. perimdama vadovavimą.

Rinkdamiesi AfD, rinkėjai mano nubausiantys senuosius politikus, tačiau A. Weidel turi ne ką mažiau ydų. Pvz., įprotį gana tiesmukai kvailinti savo diskusijų oponentus, o kartais – net ir rinkėjus. Diskutuodama apie AfD programoje įrašytą siūlymą sugrąžinti Vokietijos markę, ji pripažino, kad Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos jau nebėra įmanomas. Tačiau pridūrė: „Euras dabartine forma neišliks.“ Ir tada – kiek pašaipiai: „Tai tiesiog faktas, nes egzistuoja ekonominės taisyklės, kurių negalima laužyti. Tai ne visi supranta, bet tai visiškai nesvarbu.“

„A. Weidel yra tarsi Don Kichotas. Net išvaizda panaši: tamsiai mėlyni džinsai, juodas diržas su sidabrine sagtimi, pilki sportiniai bateliai, balti marškiniai, perlų vėrinys, kišeninė nosinaitė, tamsus švarkas, sidabrinis laikrodis. Šiuolaikinė senstančio bajoro, kuris save laiko kilniu riteriu ir tiki, kad gelbėja pasaulį nuo neteisybės, versija“, – rašo „Sueddeutsche Zeitung“.