Xi Jinpingo komentaras, išsakytas antradienį per karinio jūrų laivyno inspekciją, nuskambėjo Kinijai ką tik užbaigus tris dienas trukusias karines pratybas, surengtas siekiant įbauginti Taivaną.

Po Kinijos, kuri Taivaną laiko savo teritorija, jėgos pademonstravimo regione tvyro didelė įtampa.

Pekinas pratybas surengė reaguodamas į Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) praėjusios savaitės vizitą Jungtinėse Valstijose, kur ji susitiko su abiejų partijų įstatymų leidėjų grupe.

Xi Jinpingas antradienį ginkluotųjų pajėgų Pietų teatro apygardos kariniam jūrų laivynui pasakė, kad kariuomenė privalo „ryžtingai ginti Kinijos teritorinį suverenumą ir jūrinius interesus, siekti apsaugoti bendrą periferinį stabilumą“, pranešė CCTV.

Pekiną taip pat piktina JAV pajėgų planas naudoti išaugusį Filipinuose įrengtų bazių skaičių, įskaitant vieną netoli Taivano.

Šią savaitę Jungtinės Valstijos ir Filipinai rengia didžiausias iki šiol bendras karines pratybas, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) įsipareigojo „palaikyti Filipinus prieš bet kokį bauginimą ar prievartą, taip pat ir Pietų Kinijos jūroje“.

Xi Jinpingas antradienį pridūrė, kad Kinija turi būti „novatoriška dėl savo kovos koncepcijų ir metodų“.

Ginčijami vandenys

Kinija ir Taivanas atsiskyrė 1949 metais po pilietinio karo, o Pekinas savarankišką ir demokratinį Taivaną laiko savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, jei prireiks – jėga.

Pastaraisiais metais kinų valdžia sustiprino savo retoriką šiuo klausimu bei aplink salą suintensyvino karinę veiklą.

Vašingtonas savo ruožtu sąmoningai išlaiko dviprasmiškumo gaidelę atsakant į spėliones, ar gintų Taivaną karinėmis priemonėmis.

Tačiau amerikiečiai jau dešimtmečius Taibėjui pardavinėja ginklus, kad padėtų užtikrinti jo savigyną, ir teikia politinę paramą.

Tuo pat metu Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą – strateginius vandenis, per kuriuos kasmet vyksta trilijonų dolerių (eurų) vertės prekyba, – nors tarptautinis teismas nusprendė, kad šios ambicijos neturi teisinio pagrindo.

Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus taip pat reiškia pretenzijas į šios jūros dalis, o JAV siunčia į ją karinius laivus, kad užtikrintų laivybos laisvę tarptautiniuose vandenyse.