Žiniasklaida: padedant Danijai JAV šnipinėjo sąjungininkus Europoje, įskaitant A. Merkel

Danų visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ (DR) pareiškė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje.

Transliuotojo žiniomis, NSA šiuo tikslu pasinaudojo bendradarbiavimu su Danijos karinės žvalgybos daliniu FE.

Danijos gynybos ministerija neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pateikti komentarų.

Nuo 2019-ųjų pareigas einanti gynybos ministrė Trine Bramsen (Trinė Bramsen) buvo informuota apie šnipinėjimą praėjusių metų rugpjūtį, pranešė DR.

T. Bramsen pareiškė transliuotojui, jog „sistemingai slapta klausytis artimų sąjungininkų pokalbių yra nepriimtina“.

Lieka neaišku, ar Danija leido Vašingtonui naudotis jos stebėjimo sistema šnipinėjant šalies kaimynes.

DR atskleidė šią informaciją, atlikusi tyrimą kartu su švedų transliuotoju SVT, norvegų transliuotoju NRK, vokiečių žiniasklaidos priemonėmis NDR, WDR ir „Suddeutsche Zeitung“, taip pat su prancūzų laikraščiu „Le Monde“.

Tarp vokiečių politikų, patekusį į NSA akiratį, be A. Merkel buvo tuometis užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir tuometis opozicijos lyderis Peeras Steinbruckas (Peras Šteinbriukas).

Anot DR, NSA turėjo prieigą prie jų SMS žinučių, pokalbių telefonu ir interneto duomenų srauto, įskaitant paieškas ir susirašinėjimus.

Pasak transliuotojo, šnipinėjimas išsamiai aprašytas slaptoje FE darbo grupės parengtoje vidaus ataskaitoje kodiniu pavadinimu „Operation Dunhammer“, pateiktoje FE vadovybei 2015 metų gegužę.

DR pareiškė gavęs savo informaciją iš devynių skirtingų šaltinių, turėjusių galimybę susipažinti su įslaptintais FE duomenimis. Danų transliuotojo teigimu, jo pranešimus nepriklausomai patvirtino dar keli šaliniai.

Nei FE, nei tuometis jos direktorius Larsas Findsenas situacijos kol kas nekomentavo.

Tokie įtarimai, jei jie pasitvirtins, reikštų, kad amerikiečių šnipinėjimo veikla buvo vykdoma per 2013 metais kilusį skandalą, kai buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino tūkstančius įslaptintų dokumentų, kuriuose aprašomas didžiulio masto sekimas, vykdytas Jungtinių Valstijų po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro atakų.

Šie dokumentai, be kita ko, liudija, kad JAV vyriausybė šnipinėjo savo piliečius, taip pat plačiu mastu perimdavo informaciją visame pasaulyje – pavyzdžiui, klausėsi A. Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu.

Pernai lapkritį DR pranešė, jog Vašingtonas pasinaudodamas kanalais Danijoje 2012–2015 meais šnipinėjo danų ir kitų Europos šalių gynybos pramonę.

Paryžius: įtarimai labai rimti

Žiniasklaidos pranešimai, kad JAV padedant Danijos žvalgybai šnipinėjo įtakingus Europos politikus, jei pasitvirtins, būtų „labai rimti“, pirmadienį pareiškė Prancūzijos vyriausybė.

„Tai labai rimta – turime įvertinti, ar mūsų partneriai Europos Sąjungoje, danai, padarė klaidų arba nusižengimų, bendradarbiaudami su amerikiečių tarnybomis“, – radijui „France Info“ sakė Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas).

Pasak jo, ne ką mažiau rimti yra įtarimai, kad Vašingtonas šnipinėjo ES lyderius.

„Tarp sąjungininkų turi būti pasitikėjimas, [bent] minimalus bendradarbiavimas – taigi, šie potencialūs faktai yra rimti“, – pabrėžė ministras.

Anot jo, visų pirma reikia šiuos įtarimus „patikrinti“, o paskui – „padaryti išvadas dėl bendradarbiavimo“.

„Tai nėra atvejis, kurio svarbą reikėtų menkinti“, – pareiškė C. Beaune'as, pripažindamas, kad panašių įtarimų, kad JAV šnipinėjo A. Merkel kilo dar 2013 metais.

„Mes negyvename kažkokiame švelnutėliame pasaulyje – taigi, deja, tokio elgesio gali pasitaikyti“, – pridūrė ministras.