Ataskaitoje, parengtoje pasikalbėjus su dešimtimis šeiminio smurto aukų, aprašomi brutalaus smurto prieš moteris atvejai, įskaitant smaugimą, smūgiavimą kumščiais ir deginimą, taip pat išstūmimą pro langą ir balkoną.   

Ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį į „didžiules spragas Rusijos įstatymuose“, pavyzdžiui, faktą, kad nėra atskiro kaltinimo už „smurtą artimoje aplinkoje“, taip pat pažymi, kad šalyje gaji aukos kaltinimo kultūra. Policija į aukas žiūri „su atviru priešiškumu“, rašoma dokumente.

Ataskaitoje primenama, kad Rusijos vyriausybė neseniai sušvelnino bausmes už tam tikrus šeiminio smurto atvejus, už kuriuos dabar numatyta tik administracinė atsakomybė, tokiu būdu siekiant puoselėti „tradicines vertybes“ ir bet kokia kaina bandyti išsaugoti šeimas.  

Pernai priimtos pataisos numato, kad baudžiamoji atsakomybė nebetaikoma už pirmąjį smurto artimoje aplinkoje atvejį. Tokiu būdu buvo „uždegta žalia šviesa smurtui artimoje aplinkoje“, teigia ataskaitos rengėjai.

Anot jų, teisininkai ir pagalbą telefonu teikiančių organizacijų bei krizių centrų smurtą patyrusioms moterims atstovai pastebėjo, kad padaugėjo pagalbos besikreipiančių moterų.

84 puslapių ataskaitoje pavadinimu „Galiu tave nužudyti, ir niekas man nesutrukdys“ pateikiami pokalbiai su įvairiose Rusijos vietovėse gyvenančiomis moterimis, patyrusiomis smurtą artimoje aplinkoje.

Viena iš 27 moterų, su kuriomis kalbėjosi HRW, papasakojo, kaip nekart buvo mušama sutuoktinio. Kai vyras į namus parsinešė kelis kirvius bei didžiulį maišą ir pareiškė, kad jis skirtas jos ir jos dukters kūnų dalims sukrauti, moteris parašė pareiškimą policijai.

Tačiau policininkai „tik pasišaipė ir nieko nedarė“, teigia moteris, galiausiai pabėgusi nuo sutuoktinio į kitą miestą.

Kita moteris tvirtino, jog 20 kartų kreipėsi į policiją dėl fizinio smurto, tačiau visais atvejais į ją buvo numota ranka. Pareigūnai ėmėsi veiksmų tik moteriai panaudojus prieš vyrą savigynos priemones, kai šis mėgino ją uždusinti.

Jie abu parašė pareiškimus, tačiau moters skundas buvo atmestas. Moteriai jau ilgiau nei metus tenka gintis teisme, be to, ji nuogąstauja, kad iš jos gali būti atimtos dukters globos teisės.  

Pastaraisiais metais keli brutalaus šeiminio smurto atvejai buvo atsidūrę žiniasklaidos dėmesio centre ir paskatino rimčiau pažvelgti į šią problemą. 

Pernai gruodį Margaritos Gračiovos sutuoktinis Dmitrijus nusivedė ją į mišką, ten ją kankino ir nukirto abi plaštakas. Medikams pavyko prisiūti tik vieną nukirstą galūnę.

Prieš mėnesį iki šio įvykio moteris buvo parašiusi pareiškimą policijai, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų. Šią savaitę moters sutuoktinis turėtų stoti prieš teismą; jis kaltinamas sunkiu kūno sužalojimu, pagrobimu ir grasinimu nužudyti. 

Kita moteris, Jana Savčiuk, 2016 metais kreipėsi pagalbos į policiją, kai sugyventinis pagrasino ją nužudyti. Į namus priimti pareiškimo atvykusi policininkė nieko nedarė, tik pasakė Janai: „Nesijaudink, jei tave nužudys, atvyksime užregistruoti įvykio.“

Kaip teigia nevyriausybinė organizacija „Teisės zona“, praėjus penkioms minutėms po to, kai policininkė išvyko, sugyventinis nužudė Janą.

Dabar organizacija deda visas pastangas, kad ši policijos pareigūnė būtų patraukta atsakomybėn.