Per pastaruosius kelerius metus sukaupusi įkaitų, šešiolika jų Rusija iškeitė į aštuonis juodos biografijos asmenis. Tarp jų – ir vadinamasis Tyrgarteno žudikas Vadimas Krasikovas, kurio likimu asmeniškai labai rūpinosi Vladimiras Putinas.
Istorinė operacija
Ketvirtadienį įvykę mainai, kurių metu Maskva ir Vakarai apsikeitė kaliniais, vadinami didžiausiais po šaltojo karo pabaigos. Pastarąjį kartą reikšmingesne grupe asmenų apsikeista 2010 m., kai Rusija į Vakarus išleido dvigubą agentą Sergejų Skripalį, kurį vėliau bandyta nunuodyti „Novičiok“, o JAV atidavė šiandien propagandos žvaigždės karjerą darančią šnipę Aną Čapman.
Kremlius sutiko paleisti kelių Vakarų valstybių pilietybę turinčių asmenų, žurnalistų ir būrelį politinių kalinių rusų.
Žmogaus vertės neįmanoma išmatuoti, tačiau lyginant Kremliaus režimui keliamą pavojų tarp Rusijos įkaitų ryškiausiais galima vadinti ilgamečius opozicijos politikus, nužudyto Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo bendražygius Ilją Jašiną ir Vladimirą Kara-Murzą.
I. Jašinas buvo suimtas 2022 m. birželį, kai nepasitraukęs iš Rusijos skleidė informaciją apie Ukrainoje rusų pajėgų daromus nusikaltimus ir buvo nuteistas kalėti 8,5 metus. V. Kara-Murza – dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę turintis žurnalistas, opozicijos aktyvistas, pergyvenęs du bandymus nunuodyti. Nors galėjo laisvai gyventi Vakaruose, 2022 m. pavasarį jis liko Rusijoje, protestavo prieš invaziją į Ukrainą, netrukus buvo suimtas, apkaltintas Rusijos armijos diskreditavimu, ryšiais su nepageidaujama organizacija, tėvynės išdavyste ir nuteistas kalėti 25 metus.
Derybos dėl tokių mainų, juolab dalyvaujant ne dviem, bet daugiau šalių, yra ir šiuo atveju buvo itin sudėtingos.
Garsiausias iš Rusijai grąžintų veikėjų – V. Krasikovas. FSB specialiojo padalinio „Vimpel“ smogikas 2019 m. rugpjūtį vidurį dienos Berlyno centre, Tyrgarteno rajone, nužudė čečėnų aktyvistą Zelimchaną Changošvilį. 2021 m. jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, bausmę atliko ypač slaptomis sąlygomis, saugumo sumetimais jo įkalinimo vieta buvo nuolat kaitaliojama.
Apie V. Krasikovo svarbą Kremliui byloja jau vien tai, kad galimybę iškeisti jį į Rusijoje kalinčius asmenis skandalingame interviu Tuckeriui Carlsonui paminėjo ir pats V. Putinas.
Daugiašalės derybos
Susitarimą, kuris leido sugrąžinti namo ne tik JAV piliečius, prezidentas Joe Bidenas pavadino tikru diplomatiniu žygdarbiu. Šis įvykis neabejotinai pateks į kadenciją bebaigiančio prezidento komandos išskirtinių darbų sąrašą, bus naudingas demokratų stovyklai ir naujai rinkimų kampanijai. Vis dėlto bet kokios kalbos, esą Baltieji rūmai tyčia vilkino sandorį su Kremliumi, siekdami, kad jis vyktų kuo arčiau lapkritį būsiančių rinkimų, negali turėti jokio pagrindo. Derybos dėl tokių mainų, juolab dalyvaujant ne dviem, bet daugiau šalių, yra ir šiuo atveju buvo itin sudėtingos.
Pasak „The Insider“, apie galimybę V. Krasikovą iškeisti į Rusijoje kalinamus asmenis kalbėta kelerius metus. Tačiau Kremliuje norėta už smogiką atiduoti tik įkalintus amerikiečius. Berlyne tokie mainai apskritai laikyti blogu gestu, bet galiausiai palankumo sulaukė tik galimybė mainais į žudiką išlaisvinti Aleksejų Navalną. Pernai spalį buvo sutarta apsikeisti pagal formulę „aštuoni į aštuonis“, tik sandoris neįvyko, o garsiausias Rusijos opozicionierius šiemet vasarį neaiškiomis aplinkybėmis mirė kalėjime. Kad tokie mainai galėjo įvykti, ketvirtadienį patvirtino ir Baltųjų rūmų atstovas Jake’as Sullivanas.
Balandį Berlynas pranešė galįs atiduoti V. Krasikovą, tačiau tik mainais į didesnį skaičių kalinių. Kaip rašo „The Insider“, iš pradžių pagrindinis rusų derybininkas buvo FSB Penktosios tarnybos, atsakingos už ryšius su užsieniu, vadovas Sergejus Beseda. Ilgainiui esą jis neberodė entuziazmo derėtis.
Šiemet birželį V. Putinas jį pakeitė Aleksejumi Komkovu, kuris atgaivino derybų procesą. Maždaug tuo pačiu metu prie derybų oficialiai prisijungė Vokietijos žvalgybos tarnyba BND, atstovaujama vadovo pavaduotojo Philippo Wolffo. „Paskui derybos buvo atnaujintos su nauja jėga ir tiesiog per kelias savaites šalys susitarė dėl savo pozicijų“, – rašo „The Insider“.
Subrandinta viltis
Kad Maskva ir Vakarai apsikeis kaliniais, kalbėti pradėta savaitės pradžioje, kai artimieji ir advokatai pasigedo informacijos apie dalį kalinamų rusų aktyvistų, pagrindinių opozicijos lyderių ir kelių JAV piliečių.
Į panašų informacinį vakuumą Rusijos kaliniai dažnai laikinai pradanginami tuo metu, kai etapuojami į toli nuo pirminės įkalinimo vietos esančias įstaigas. Vis dėlto tai, kad vienu metu iš Rusijos ir JAV bausmės atlikimo duomenų bazių dingo ir už politinę veiklą Rusijoje įkalintų asmenų, ir kelių JAV nuteistų rusų nusikaltėlių pavardės, suteikė vilties, kad mainai iš tikrųjų gali įvykti.
Trečiadienį nepriklausomas rusų portalas „iStories“ paskelbė, kad antradienį V. Putinas pasirašė septynis dekretus, kurių turinys viešai nepaskelbtas. Panašiai būta ir tuomet, kai diktatorius suteikdavo malonę kariauti Ukrainoje sutinkantiems kaliniams. Kremliaus vadovo dekreto pakako ir šiuo atveju, nes, kaip rašo „The Insider“, kad įvyktų mainai, kaliniai neturi nei pripažinti kaltės, nei pateikti malonės prašymo.
Tikimybė, kad viltys dėl mainų nėra nepagrįstos, padidėjo paaiškėjus, jog ketvirtadienio rytą į Kaliningradą atskrido Rusijos prezidentinio dalinio lėktuvas Nr. 61727, kuriuo paprastai skraidinami keitimui parengti asmenys.
Jau netrukus informacija apie galimai vykstančius mainus ėmė dalytis JAV žiniasklaida, pavakarį pasirodė pirmieji kadrai iš Ankaros oro uosto, o netrukus Turkijos slaptoji tarnyba MIT paskelbė: JAV, kelios Vakarų šalys ir Rusija apsikeitė kaliniais. „Mūsų organizacija suvaidino svarbų tarpininkų vaidmenį, didžiausią pastaruoju metu“, – skelbė MIT pranešimas.
„Argumentai“ Berlynui
Bandydamas atgauti V. Krasikovą, Kremlius kaupė mainų fondą, kurį galėjo pateikti Vokietijai.
Laisvę atgavusiam Rusijos ir Vokietijos pilietybę turinčiam Kevinui Likui – tik aštuoniolika metų. Pernai gruodį jis buvo nuteistas ketverius metus kalėti kolonijoje, nes esą fotografavo karinius objektus ir nuotraukomis dalijosi su užsienio piliečiu.
Politologas Dieteris Woroninas – dar vienas dvigubą Rusijos ir Vokietijos pilietybę turintis asmuo. Jis buvo suimtas dar 2021 m., apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas trylika metų kalėjimo. Gegužę buvo suimtas teisininkas, Vokietijos ir Rusijos pilietybę turintis Hermannas Moygesas, kuriam inkriminuota valstybės išdavystė.
Siekdamas padidinti spaudimą Vokietijai, Kremlius pasirūpino ir vien šios šalies pilietybę turinčiais asmenimis. Šiemet sausį oro uoste suimtas Patrickas Schöbelis, kurio turėtuose saldainiuose FSB aptiko marihuanos ir apkaltino jį narkotikų kontrabanda.
Išskirtinis Baltarusijoje suimto Raudonojo Kryžiaus mediko vokiečio Rico Kriegerio atvejis. Šioje šalyje, kol kas skirtingai nei Rusijoje, tebegalioja mirties bausmė. Apkaltintas šešiais sunkiais nusikaltimais, tarp kurių – ir terorizmu, prieš savaitę jis buvo nuteistas sušaudyti. Tačiau jo advokatai nuosprendžio neapskundė – išsyk pateiktas malonės prašymas, kurį A. Lukašenka operatyviai patenkino.
R. Kriegerio atvejis buvo naudingas Kremliui. Tai atskleidžia ir reakcija iš Berlyno. Ketvirtadienio vakarą Vokietijos Vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas sakė, kad sprendimas grąžinti į Rusiją V. Krasikovą buvo nelengvas, nes teisingumas nusikaltėliui yra viešasis interesas, tačiau išskyrė Baltarusijoje mirties bausme nuteistą tėvynainį.
Iš pragaro – į laisvę
Vienas garsiausių išlaisvintų užsieniečių – rusų kilmės JAV laikraščio „Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichius. Pernai kovą suimtas, neseniai dėl šnipinėjimo šešiolika metų kalėti nuteistas vyras buvo pirmasis šiuolaikinės Rusijos istorijoje dėl tokios priežasties suimtas užsienio žurnalistas.
Į namus grįžo ir JAV, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kanados pilietybes turintis buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, suimtas 2018 m., kai į Rusiją atvyko dalyvauti draugo vestuvėse. 2020 m. birželį jis buvo nuteistas kalėti šešiolika metų. Nepaisant Vašingtono spaudimo, jo nepavyko susigrąžinti 2022 m. gruodį, kai mainais už garsų ginklų prekeivį Viktorą Butą buvo iškeista NBA žvaigždė Brittney Griner.
Dvigubą Rusijos ir JAV pilietybę turinti žurnalistė Alsu Kurmaševa dirbo „Radio Free Europe / Radio Liberty“. Nuosprendį ji išgirdo tą pačią dieną kaip ir I. Gershkovichius – dėl esą melagingos informacijos apie rusų armiją skleidimo moteris buvo nuteista kalėti puseptintų metų.
Laisvę atgavo A. Navalno organizacijos regioniniams štabams vadovavusios Lilija Čanyševa ir Ksenija Fadejeva, devyneriems ir devyneriems su puse metams kalėti nuteistos dėl kaltinimų ekstremizmu.
Sunkiai serganti menininkė Aleksandra Skočilenko septyneriems metams buvo nuteista už pilietinę akciją – Rusijos prekybos centruose ji keitė kainų etiketes, prirašydama jose informaciją apie rusų armijos nusikaltimus Mariupolyje.
Rusija išleido pustrečių metų laisvės atėmimo bausme nuteistą Olegą Orlovą, Rusijos teisių gynėjų grupės „Memorial“ vieną lyderių; A. Navalno bendražygį iš Barnaulo Vadimą Ostaniną, pernai nuteistą kalėti devynerius metus, ir 2022 m. ketveriems metams kalėjimo nuteistą opozicijos aktyvistą Andrejų Pivovarovą, suimtą 2021 m. pavasarį Sankt Peterburgo oro uoste, kai bandė palikti Rusiją.
Kremliaus lobynas
Kartu su vaikais į Rusiją sugrąžinti Slovėnijoje 2022 m. gruodį dėl šnipinėjimo suimti Artiomas ir Anna Dulcevai. Argentinos pilietybe ir Liublianos galerininkų statusu prisidengusi pora dėl kaltinimų šnipinėjimu ir dokumentų klastojimu simboline pusantrų metų kalėjimo bausme buvo nuteista tik šį trečiadienį vykusiame teisme.
Maskva atgavo rugsėjį dėl šnipinėjimo Norvegijoje suimtą, brazilu José Assis Giammaria apsimetusį Michailą Mikuškiną, Rusijos ir Ispanijos pilietybę turintį Lenkijoje dėl šnipinėjimo sulaikytą laisvai samdomu žurnalistu apsimetusį Pavelą Rubcovą / Pablo Gonzálezą.
Iš JAV išgabenti dėl nusikaltimų vertybinių popierių biržoje įkalintas Vladislavas Kliušinas, rekordine 27 metų laisvės atėmimo bausme už bankų klientų duomenų vagystę nuteistas dar 2014 m. suimtas Romanas Selezniovas. Dar vienas asmuo, kurio patirtis, ryšiai ir gebėjimai šiandien labai pravers Kremliui, – Vadimas Konoščenka. 2022 m. lapkritį Estijoje sulaikytas, vėliau JAV išduotas FSB karininkas užsiėmė Rusijos valstybinėms struktūroms svarbių aukštųjų technologijų įrangos iš JAV kontrabandos organizavimu.
Visi jie, anot ketvirtadienį mainus komentavusio buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo, „dirbo Tėvynei“.
Lėktuvas su Kremliaus "išvaduotaisiais" paskirties vietą pasiekė anksčiau nei JAV ir Vokietijos kryptimi skridę orlaiviai. Maskvos oro uoste saviškius pasitiko V. Putinas. Pirmasis raudonu kilimu žengė V. Krasikovas, kurį Rusijos diktatorius pasveikino draugišku apsikabinimu. Vėliau išplatintose oficialiose nuotraukose užfiksuotas tik jųdviejų rankų paspaudimas, o grupinėje fotografijoje dominuoja šnipai Dulcevai ir jų vaikai.
Naujausi komentarai