Jau daugelį metų JAV kaip pagrindinę grėsmę įvardija Kinijos stiprėjimą visose galios srityse, ir tai lėmė Baracko Obamos (Barako Obamos) strateginį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono posūkį.

Pekino spaudimas Taivanui ir „plačios apimties kibernetinės operacijos prieš JAV taikinius“ rodo didėjančią Kinijos grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, sakoma žvalgybininkų bendruomenės parengtame Metiniame grėsmių vertinime.

„Kinija kelia visapusiškiausią ir stipriausią karinę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui“, – sakoma ataskaitoje.

Joje pateikiamos svarbiausių JAV žvalgybos agentūrų bendros įžvalgos dėl užsienio valstybių ir nusikalstamų organizacijų keliamų grėsmių JAV saugumui.

Ataskaitoje perspėjama, kad Pekinas toliau plės savo „prievartos ir ardomąją piktybinės įtakos veiklą“ siekdamas susilpninti JAV šalies viduje ir pasaulyje.

Pasak amerikiečių žvalgybos, Kinijos vyriausybė sieks atsverti tai, ką laiko JAV vadovaujama kampanija norint pakenkti Pekino ryšiams pasaulyje ir nuversti Kinijos komunistų partiją.

Kinijos kariuomenė rengiasi mesti iššūkį JAV operacijoms Ramiajame vandenyne ir „daro pastovią, bet netolygią pažangą dėl pajėgumų, kuriuos panaudotų bandydama užimti Taivaną“, sakoma ataskaitoje.

Tačiau Kinijos vadovybė sieks mažinti įtampą su JAV, nes nori „apsaugoti savo pagrindinius interesus ir išlošti laiko savo pozicijai sustiprinti“.

Pažymima, kad Kinija yra atsargesnė už Rusiją, Iraną ir Šiaurės Korėją – kitus svarbius JAV priešininkus – ir vengia pasirodyti pernelyg agresyvi.

Žvalgyba atkreipia dėmesį, kad autokratinis prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) – galingiausio Kinijos lyderio nuo Mao Zedongo (Mao Džedongo) laikų – stilius veikia jo galimybes reaguoti į iššūkius.

„Xi dėmesys saugumui ir stabilumui, (...) kitų lyderių asmeninio lojalumo užsitikrinimui kenkia Kinijos sugebėjimui spręsti sudėtingas vidaus problemas ir trukdys Pekino įtakai pasaulyje“, – sakoma ataskaitoje.

Pekinas trečiadienį ataskaitą pavadino šališka ir sakė, kad Kinijos grėsmė perdedama.

„JAV metai iš metų skelbia tokias neatsakingas ir šališkas ataskaitas, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas (Guo Dziakunas). – Neketiname nieko pranokti ar pakeisti.“

JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard (Tulsi Gabard) antradienį Senato posėdyje sakė, kad, remiantis turima žvalgybine informacija, „Kinija yra pajėgiausias mūsų strateginis varžovas“.

Ukrainos pamokos

Minėtoje ataskaitoje taip pat analizuojamos Rusijos, Šiaurės Korėjos, Irano ir tarptautinių nusikaltėlių, įkaitant Meksikos narkotikų kartelius ir islamo ekstremistų grupes, grėsmės Jungtinėms Valstijoms.

Ji įspėjo, kad Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja stiprina bendradarbiavimą ir gali kelti naujų iššūkių JAV galiai pasauliniu mastu.

„Šis susivienijimas didina tikimybę, kad JAV įtampa ar konfliktas su bet kuria iš šių priešininkių pritrauks kitą“, – teigiama pranešime.

Tačiau jų bendradarbiavimą žvalgybininkai vadina „netolygiu ir pirmiausia motyvuotu bendru interesu (...) susilpninti JAV galią“, kurį švelnina „noras kontroliuoti eskalaciją“.

Šioje grupėje Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas kelia didžiausią ir nuolatinę grėsmę JAV.

Sąjungininkės suartėjo po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir vėliau Vakarų šalys bandė izoliuoti Maskvą.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl karo ir Vakarų sankcijų Rusija tapo „besikeičiančių ryšių katalizatoriumi“, nes tampa labiau priklausoma nuo kitų šalių.

Ji suintensyvino bendradarbiavimą su Iranu, siekdama įsigyti dronų, ir Šiaurės Korėja, siekdama gauti atsargų ir karių, kurie siunčiami kariauti Ukrainoje.

Konfliktas suteikė Maskvai daugybę pamokų, kaip kovoti su Vakarų ginklais ir žvalgyba.

„Ši patirtis tikriausiai bus iššūkis būsimam JAV gynybos planavimui, įskaitant kovą su kitais priešininkais, su kuriais Maskva dalijasi šiomis išmoktomis pamokomis“, – sakoma ataskaitos išvadose.