Į šil­tą­ją Ita­li­ją lie­tu­viai taip daž­nai ne­emig­ruo­ja, kaip nau­jus gy­ve­ni­mus jau įpra­to kur­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se ar­ba Vo­kie­ti­jo­je, rašo "Lietuvos žinios".

Gy­ven­ti į Ita­li­ją, kaip ro­do sta­tis­ti­ka, per­nai iš­vy­ko tik 479 lie­tu­viai, 2011 me­tais – 740, o 2010-ai­siais – 1091. Vis dėl­to iš­vy­kė­liai ku­ria ne­di­de­les bend­ruo­me­nes ir Ita­li­jo­je ban­do iš­sau­go­ti nors da­le­lę Lie­tu­vos.

Mū­sų tau­tie­čių bend­ruo­me­nės vei­kia Ro­mo­je, Mi­la­ne, Ge­nu­jo­je. Sar­di­ni­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ke Ni­jo­lė Se­mio­no­va pa­sa­ko­jo apie tai, kaip at­si­ra­do po­rei­kis kur­ti jau ket­vir­tą to­kią or­ga­ni­za­ci­ją Ita­li­jo­je, Kal­ja­ry­je.

N. Se­mio­no­va teigė, kad idėja įkurti Kal­ja­rio lie­tu­vių bend­ruo­me­nę paskatino Romoje sutikta sma­gi lie­tu­vių bend­ruo­me­nė. Ten moteris pamatė  sek­ti­ną pa­vyz­dį – mo­kyk­lė­lę vai­kams. Ji irgi nusprendė įkur­ti li­tua­nis­ti­nę „Mu­mi­nu­kų“ mo­kyk­lė­lę. Šiais me­tais Sar­di­ni­jo­je esą jau vy­ko net li­tua­nis­ti­nių mo­kyk­lė­lių sąs­kry­dis „Drau­gys­tės til­tas“.

Dabar Kal­ja­rio lie­tu­vių bend­ruo­me­nė jungia 30 mer­gi­nų, kurios čia su­kū­ru­sios šei­mas, dir­ba. Pu­sę Sar­di­ni­jos lie­tu­vai­čių ga­li­ma va­din­ti mei­lės emig­ran­tė­mis, tikina N. Se­mio­no­va. 

Sar­di­ni­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė tikino, kad ne­leng­va bū­ti už­sie­nie­te. Moteris Italijoje kadaise ėmė dirbti nemokėdama kalbos.