Varšuva suteikė nukentėjusiojo statusą jau trečiam JAV Gvantanamo įlankos kalėjime laikomam asmeniui, kuris, kaip įtariama, buvo kankinamas Lenkijoje galimai veikusiame slaptame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime, trečiadienį pranešė jo advokatas.

Lenkija yra viena iš kelių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose, kaip įtariama, veikė CŽV slapti kalėjimai, dar žinomi kaip „juodieji kompleksai“, įkurti laikyti ir tardyti įtariamiems tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ kovotojams, sučiuptiems po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone.

Jemeno piliečio Walidos Mohammado bin Attasho (Validos Mohamado bin Atašo) advokatai teigia, kad jis 2003 metais buvo kankinamas slaptame kalėjime, veikusiame netoli Senųjų Keikutų kaimo Lenkijos šiaurės vakariniame regione, o vėliau buvo perkeltas į Gvantanamo įlankos karinę bazę Kuboje.

„Mano klientas įgijo nukentėjusiojo statusą Lenkijoje – tai reiškia, kad mes kaip teisininkų komanda galėsime prieiti prie prokuratūros bylų ir galėsime kreiptis į teismą, – teisininkas Mariuszas Paplaczykas (Marjušas Paplačykas) sakė naujienų agentūrai AFP. – Labai tikėtina, kad ponas Attashas buvo neteisėtai laikomas ir kankinamas Lenkijoje.“

M.Paplaczykas sakė prašęs, kad nukentėjusiojo statusą jo klientui suteiktų Krokuvos prokurorai, atliekantys tyrimą dėl slapto kalėjimo egzistavimo.

Lenkijos prokurorai jau yra suteikę nukentėjusiųjų statusą dviem kitiems Gvantanamo kaliniams: Abd al Rahimui al Nashiri (Abd Rahimui Naširiui) ir Abu Zubaydah (Abu Zubaidai), laikomam tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ velionio vado Osamos bin Ladeno, nukauto 2011-ųjų gegužę, patikėtiniu. 

Manoma, kad tarp tų kalinių buvo rugsėjo 11-osios atakų sumanytoju pasiskelbęs Khalidas Sheikhas Mohammedas (Chalidas Šeichas Mohamedas), suimtas Pakistane 2003 metais. Jis šiuo metu yra teisiamas JAV karinio tribunolo Gvantanamo įlankos karinių jūrų pajėgų bazėje.

Lenkijos pareigūnai ne kartą neigė leidę veikti šalies teritorijoje CŽV „juodiesiems objektams“. Tačiau pernai kovą buvęs Lenkijos žvalgybos vadas Zbigniewas Siemiatkowskis (Zbignevas Semiontkovskis) sakė, kad jam buvo pavesta vadovauti tyrimui dėl šio klausimo.

Europos Taryba tvirtina, kad šie kaliniai buvo slapta laikomi Lenkijoje – vienutėse, naudojant „intensyvius tardymo metodus“, tokius kaip imituojamas skandinimas, prilyginamus kankinimams.

Ši žmogaus teisių ir demokratijos institucija taip pat teigia, jog Lenkijoje buvo kalinami „itin vertingi sulaikytieji“ ir kad kiti slapti CŽV kalėjimai veikė Rumunijoje bei Lietuvoje.

2008-ųjų rugpjūtį Lenkijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl kaltinimų, kad Varšuva leido 2002–2003 metais veikti CŽV kalėjimui šalies teritorijoje.