Vakarų šalys griežtina retoriką Sirijos atžvilgiu ir jau atsikratė abejonių dėl šioje šalyje įvykdytos cheminės atakos, nors Jungtinių Tautų (JT) vadovas prašo palaukti ekspertų išvadų ir suteikti šansą diplomatijai.

Abejonių nebeliko

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono biuras trečiadienį paskelbė, kad nei jis, nei JAV prezidentas Barackas Obama neabejoja, jog Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas panaudojo cheminius ginklus prieš savo žmones.

Panašiai antradienį kalbėjo ir Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney: "Niekam, kas vertina logiškai, neturėtų kilti abejonių, kad Sirijos režimas atsakingas už cheminių ginklų panaudojimą rugpjūčio 21 d. prie Damasko. Užuominos, jog yra kokių nors abejonių dėl to, kas už tai atsakingas, yra tokios pat absurdiškos, kaip ir argumentai, kad tos atakos iš viso nebuvo."

Didžioji Britanija parengė ir pateikė JT Saugumo Tarybai svarstyti rezoliucijos projektą, smerkiantį cheminių ginklų ataką, esą įvykdytą Sirijos prezidento B.al Assado režimo, ir leidžiantį imtis priemonių civiliams gyventojams apsaugoti nuo Damasko režimo veiksmų.

Prašo daugiau laiko

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas trečiadienį Hagoje pareiškė, kad šios organizacijos inspektoriams turėtų būti suteikta laiko nustatyti, kurios pajėgos naudojo cheminius ginklus per pilietinį karą Sirijoje.

Kalbėdamas apie praeitą savaitę įvykdytą numanomą cheminę ataką Damasko priemiesčiuose, nusinešusią šimtus civilių gyvybių, Ban Ki-moonas sakė, kad vaizdai iš jau ilgiau nei dvejus metus vykstančio konflikto "nepanašūs į nieką, ką esame matę XXI a.".

"Būtina nustatyti faktus. JT tyrėjų komanda kaip tik tai daro įvykio vietoje. Praėjus vos kelioms dienoms nuo atakos jie surinko vertingų mėginių ir apklausė aukas bei liudininkus. Komandai reikia laiko, kad atliktų savo darbą", – pabrėžė jis.

JT vadovas taip pat paragino spręsti Sirijos konfliktą diplomatinėmis priemonėmis: "Suteikite galimybę taikai. Suteikite galimybę diplomatijai. Liaukitės kariavę ir pradėkite kalbėtis."

Dirba pavojingomis sąlygomis

JT ginklų ekspertai trečiadienį atnaujino tyrimą Damaske ir nuvyko į vietą, kur, kaip įtariama, buvo įvykdytos atakos panaudojant cheminius ginklus. Dieną prieš tai saugumo sumetimais jie buvo sustabdę savo misiją.

Pirmadienį pradėję savo misiją inspektoriai susidūrė su snaiperių ugnimi, bet vis tiek sugebėjo aplankyti dvi lauko ligonines Moadamijet al Šame į pietvakarius nuo Damasko ir surinkti įrodymus apie įtariamas praėjusios savaitės chemines atakas.

Prezidento B.al Assado režimo oponentai sako, kad daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių mirė, kai jo pajėgos rugpjūčio 21 d. paskleidė toksines dujas dviejuose rajonuose. Režimas šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta ir tvirtina, kad raketa su cheminiu užtaisu atskriejo iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos. Esą šie panaudojo cheminį ginklą, kad išprovokuotų užsienio intervenciją.

Rusams kyla déjà vu

JT vadovas trečiadienį pranešė, kad organizacijos inspektoriams reikia dar keturių dienų tyrimui baigti. O pasaulio žiniasklaidoje pasigirdo pranešimų, kad JAV ir jų sąjungininkų operacija Sirijoje prasidės jau naktį į penktadienį.

Karinei intervencijai į Siriją priešinasi Rusija ir Kinija, turinčios veto teisę JT Saugumo Taryboje. Jos įspėja, kad panaudojus jėgą Sirijos laukia jau dešimtmetį iš suirutės neišbrendančio Irako likimas. Maskva ir Pekinas primena, kad įsiveržimas į Iraką 2003 m. irgi buvo paremtas klaidinga žvalgybine informacija apie Saddamo Husseino cheminį ginklą.

"Man kyla déjà vu jausmas, – per konferenciją Otavoje kalbėjo Rusijos ambasadorius Kanadoje Georgijus Memedovas. – Prieš dešimt metų, kai atvykau į Kanadą, pirmas klausimas, kurį išgirdau, buvo apie tai, kodėl mes nepalaikome Vakarų intervencijos į Iraką. Aš sakiau, kad tai tragiška klaida, nes toks žingsnis bus parankus ekstremistams ir teroristams. Praėjus dešimčiai metų, mano atsakymas lieka toks pat."

Lenkija pareiškė abejonių

Abejonių dėl karinių veiksmų Sirijoje trečiadienį išsakė ir Lenkija, kuri kaip reta nepalaiko Jungtinių Valstijų pozicijos.

"Nesu įsitikinęs, kad ginkluota ataka sustabdys nusikaltimus, – sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas žurnalistams. – Suprantu jos pagrindimą, bet nepritariu tokiam įsitikinimui ir entuziazmui manančių, kad tokia operacija gali atnešti teigiamų padarinių."

Lenkija yra viena pagrindinių šalių, kurių kariai dalyvavo JAV vadovaujamuose kariniuose veiksmuose Irake ir vėliau Afganistane, kur iki šiol dislokuota 1600 lenkų karių.

Tačiau šalies prezidentas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Lenkija ribos savo dalyvavimą užsienio karinėse misijose ir pagrindinį dėmesį skirs pajėgoms namie modernizuoti.

"Lenkijos karių siuntimo į kitą pasaulio kraštą politika baigėsi", – sakė prezidentas Bronisławas Komorowskis mėnesio viduryje.