- AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po savaitę trukusių nesėkmingų diplomatinių pastangų, svarstymų ir dvejonių Rusijos caras Nikolajus II 1914 metų liepos 30-ąją įsakė pradėti armijos mobilizaciją, atlikdamas negrįžtamą žingsnį, Europai judant į Pirmąjį pasaulį karą.
18 val. šis įsakymas telegrafu buvo išsiųstas visai didžiulei imperijai, kurios sienos prieš karą tęsėsi giliai Vidurio Europoje. Miestuose ir kaimuose buvo išklijuoti raudoni plakatai su kreipimusi į Rusijos patriotus.
Monarchui įsakius imtis ginklų, gatvėse vyko džiaugsmingos palaikymo demonstracijos, o nacionalistinis įkarštis tebebuvo didelis dviem dienomis vėliau, kai Vokietijos kaizeris Vilhelmas II atsakė paskelbdamas karą savo pusbroliui Rusijoje.
„Vienintelis caras, turintis vokiškų šaknų, yra nusistatęs prieš karą“, - tuo metu savo dienoraštyje rašė liberalių pažiūrų žurnalistas Michailas Lemkė.
Ankstesnes keturias dienas abu valdovai, vadinę vienas kitą Viliu ir Nikiu, keitėsi telegramomis, mėgindami paskutinę minutę išsaugoti taiką, nors jų kariuomenių vadai jau ruošėsi mūšiams.
Liepos 29-ąją, kitą dieną po to, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai, Rusijos slaviškajai sąjungininkei, Nikolajus II pasiuntė pirmąją telegramą, kurioje užtikrino, kad labai gerbia savo pusbrolį vokietį, ir ragino jį sustabdyti Vienos rengiamą karo žygį.
„Numatau, kad labai greitai būsiu įveiktas man daromo spaudimo ir būsiu privertas imtis kraštutinių priemonių, kurios ves į karą“, - perspėjo jis.
Vilhelmas ragino savo pusbrolį carą nesikišti į Europoje bręstantį konfliktą jų „nuoširdžios ir meilios draugystės“ vardan.
Tačiau Nikolajus pripažino nebegalintis sustabdyti Rusijos žengimo į karą, nors buvo perspėtas, kad mobilizacija paskatins Vokietijos kariuomenės lyderius paskelbti karą.
„Mūsų visų pražūtis“
Caro pusbrolis kaizeris buvo ne vienintelis, perspėjęs Nikolajų apie gresiančias skerdynes.
Įtakingas caro šeimos patarėjas Grigorijus Rasputinas taip pat ragino nesivelti į konfliktą, „kuris lems pražūtį mums visiems.“
Tačiau caro civilinių ir karinių patarėjų spaudimas buvo per stiprus, ir monarchas galiausiai nusileido jų valiai, pasirašydamas mobilizacijos įsakymą liepos 29-ąją, jį atšaukdamas ir vėl patvirtindamas liepos 30-ąją.
Rugpjūčio 1-osios vakarą „Vilis“ paskelbė karą „Nikiui“ - tuomet prasidėjo siaubas, kurį nujautė abu galantiškieji pusbroliai.
„Pusę septynių išėjome į pamaldas. Kai grįžome, buvom informuoti, kad Vokietija mums paskelbė karą“, - Nikolajus II tą dieną rašė savo dienoraštyje.
Kitą dieną caras laimino savo armijas Sankt Peterburgą, kurio vokiškai skambantis pavadinimas buvo greitai pakeistas į Petrogradą, o įtūžusi minia nusiaubė Vokietijos ambasadą mieste, kuriame nuo seno gyvavo gausi vokiečių bendruomenė.
Visą dieną gaudė varpai, o daugybė žmonių plūdo į cerkves melstis už Rusijos karių sėkmę.
„Karas prieš Vokietiją populiarus kariuomenės, valstybės tarnyboje, inteligentijoje ir tarp iškiliausių pramonininkų“, - tuometis karo ministras Vladimiras Suchomlinovas rašė savo memuaruose.
Praėjus dar trejiems metams, Pirmasis pasaulinis karas atvėrė kelią Rusijos revoliucijai, sugriovė tris šimtmečius valdžiusią Romanovų dinastiją ir pareikalavo 2 mln. rusų gyvybių.
Pažeidžiami bolševikų
Kovodama kartu su kitomis Antantės narėmis - Prancūzija ir Didžiąja Britanija - prieš Centrinių valstybių sąjungą, vadovaujamą Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos, Rusija pasiuntė savo karinę galią į šio konflikto rytinį kovos veiksmų teatrą.
Tačiau po pragaištingo pralaimėjimo Rytų Prūsijoje 1914 metų rugpjūčio pabaigoje caro armija pradėjo chaotišką atsitraukimą į rytus.
Tuo metu, kai šalyje smarkiai stigo maisto, karinė nesėkmė padarė nusilpusią valstybę pažeidžiamą bolševikams, vadovaujamiems Vladimiro Lenino.
Kai Petrograde kilę duonos maištai 1917-ųjų kovą tapo nevaldomi, Nikolajus II buvo priverstas atsisakyti sosto, o po bolševikų revoliucijos kitais metais buvo sušaudytas su visa savo šeima.
Valdžią Rusijoje užgrobę bolševikai, kurie pasirašė Brest-Litovsko taikos sutartį 1918 metų kovą, buvo linkę nustumti į užmarštį karą, kurį pralaimėjusi šalis neteko savo vakarinių teritorijų ir trečdalio gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vengrijoje nudurtas ukrainietis15
Vengrijos sostinėje Budapešte buvo užpultas 48 metų Ukrainos pilietis. Jis patyrė durtinių žaizdų, kurios buvo nesuderinamos su gyvybe. ...
-
Smūgis Derhačiams: sužeistų vaikų skaičius išaugo iki aštuonių – jie visi buvo sporto klube
Per smūgį Charkivo srities Derhačių miestui sužeistų vaikų skaičius išaugo iki aštuonių, apšaudymo metu jie buvo sporto klube. ...
-
Toliau stengiantis pasiekti susitarimą dėl paliaubų, Gazos Ruožo karas tęsiasi
Toliau dedant pastangas pasiekti naują susitarimą tarp Izraelio ir islamistinės palestiniečių grupuotės „Hamas“, ketvirtadienį Izraelio naikintuvai ir artilerija sudavė smūgių centrinėje Gazos Ruožo dalyje. ...
-
Lenkijoje užpulta jauna moteris: spjovė į veidą ir liepė grįžti į Ukrainą
Varšuvoje lenkė užpuolė 22 metų baltarusę, kalbančią rusiškai, platformoje „X“ skelbia „Nexta“ portalas cituodamas leidinį „Poland Here“. ...
-
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusija ketvirtadienį paskelbė dar labiau pasistūmėjusi Rytų Ukrainoje ir užėmusi dar vieną kaimą, esantį į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos. ...
-
Dronų įrašuose – per rusų puolimą nuniokotas Časiv Jaras Ukrainoje
Per kelis mėnesius trunkantį Rusijos artilerijos apšaudymą buvo smarkiai nuniokotas strategiškai svarbus Časiv Jaro miestas Rytų Ukrainoje, rodo nauja „The Associated Press“ (AP) gauta dronu filmuota medžiaga. ...
-
JAV universitetų miesteliuose toliau sulaikomi propalestinietiški protestuotojai1
Teksaso universitete policija trečiadienį išardė protestuotojų stovyklą ir sulaikė daugiau kaip dešimt žmonių, JAV universitetų miesteliuose nerimstant neramumams dėl Izraelio karo prieš „Hamas“ Gazos Ruože. ...
-
Lenkijos policija sulaikė 16-metį, įtariamą prisidėjus prie Varšuvos sinagogos padegimo
Lenkijos policija trečiadienį pranešė, kad sulaikė paauglį, įtariamą prisidėjus prie bandymo padegti Varšuvos sinagogą. ...
-
Odesos meras: uostamiestyje per Rusijos raketų ataką sužeista trylika žmonių
Per Rusijos raketų ataką Odesoje buvo sužeista 13 žmonių, ankstyvą ketvirtadienį pranešė Pietvakarių Ukrainos uostamiesčio meras. ...
-
Indonezijoje dėl ugnikalnio išsiveržimo tūkstančiai žmonių paliko savo namus
Indonezijoje vėl išsiveržus Ruango ugnikalniui, tūkstančiai gyventojų priversti palikti savo namus. „Jau evakuota daugiau kaip 6 500 žmonių iš penkių rajonų“, – sakė vietos gelbėjimo tarnybos atstovas Feris Ariy...