Nors Australijoje gyvena 38 tūkst. ukrainiečių kilmės žmonių, visuomenės pasipiktinimo dėl Rusijos agresijos Ukrainoje beveik nejusti, sako LRT Radijo korespondentė Sidnėjuje Rita Baltušytė. „Išsyk po MH17 numušimo pasipiktinimo buvo daugiau, 49 proc. australų sakė, jog Vladimiro Putino nereikėtų kviesti į G20 susitikimą, dabar aistros yra nurimusios. Žiniasklaida apie karą Ukrainoje nekalba, pastaruoju metu nebent apie V. Putiną, savo paltu apgobusį Kinijos prezidento žmoną“, – pasakoja R. Baltušytė.
Šį savaitgalį Australijoje vyks G20 viršūnių susitikimas, į kurį buvo svarstoma nekviesti Rusijos prezidento V. Putino, teigiant Rusijos atsakomybę dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo numušimo. Pasak R. Baltušytės, liepą surengtoje Australijos gyventojų apklausoje 49 proc. pasisakė už tai, kad V. Putino į G20 kviesti nereikėtų. Išsyk po nelaimės, kurioje žuvo 36 Australijos piliečiai, šalies ministras pirmininkas Tony Abbotas grasino griebsiantis ir pakratysiantis V. Putiną už atlapų, tačiau dabar tiek jo, tiek visuomenės aistros yra nurimusios.
„Mūsų ministras pirmininkas labai grasino, kad jis pagriebs ir papurtys V. Putiną už atlapų dėl MH17 lėktuvo numušimo. Jis teigė, kad MH17 numušė Rusija, bet tas tonas labai greitai ėmė silpnėti. Pats ministras pirmininkas savo žodžių apie kibimą V. Putinui į atlapus nebepakartoja“, – sako R. Baltušytė.
R. Baltušytės teigimu, Australijoje Ukrainos įvykiais didelio susidomėjimo nėra. Net ir tuomet kai prasidėjo Rusijos agresija Ukrainoje informacijos nebūdavo daug: „Žiniasklaida apie karą Ukrainoje nekalba, pastaruoju metu nebent apie V. Putiną, savo paltu apgobusį Kinijos prezidento žmoną.“
Vietinės problemos užgožia karo atgarsius
Nors Australijoje gyvena 38 tūkst. ukrainiečių kilmės žmonių, prieš keletą metų šalies sostinėje Kanberoje atidaryta Ukrainos ambasada, net ir Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą metu ar agresijos pradžioje didelio visuomenės susidomėjimo ir pasipiktinimo įvykiais justi nebuvo, sako R. Baltušytė.
„Dėl Ukrainos, aš pasakyčiau, australai yra abejingi. Ukraina taip toli, o vietinių problemų – pilna. Biudžetas čia baisus, valdžia prispaudė ir studentus, ir pensininkus. Visi tie vidaus reikalai užgožia įvykius užsienyje.
Paprastai jei šalyje yra kokia nors stipri etninė grupė, pavyzdžiui, čia yra daug palestiniečių, tai jie tuojau rengia demonstracijas viduryje miesto surengia, aktyviau veikia. Ukrainos atveju taip nenutiko“, – kalba LRT.lt pašnekovė.
Kas užtildė T. Abbotą?
Nors liepos mėnesį prieš V. Putino dalyvavimą G20 balsavo 49 proc. australų, šis į susitikimą pakviestas buvo. Jam kelio nepavyko užkirsti ir T. Abbotui.
„Savarankiškai šalis, kurioje vyksta susitikimas, nuspręsti, kas į jį nebus kviečiamas, negali. Apie tai sprendžia trys šalys – ta, kurioje prieš tai buvo G20 susitikimas (Rusija), dabartinė (Australija) ir būsima šeimininkė (Turkija).
Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop kreipėsi į kiekvieną iš G20 narių ir paklausė, ar jie sutinka, kad V. Putinas nedalyvautų ir kai kurie sutiko, bet dauguma nesutiko. Nutarta, kad yra neįrodyta, jog Malaizijos lėktuvo numušimas yra Rusijos atsakomybė“, – pažymi R. Baltušytė.
T. Abboto tonas, pasak pašnekovės, galėjo sušvelnėti ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų bei Japonijos atstovų spaudimo.
„Viskas nutilo. Kai kas teigia, kad T. Abboto tonas pasikeitė, kadangi JAV prezidentas B. Obama, Japonijos atstovai patarė jam truputį nusiraminti. V. Putinas ir T. Abottas buvo susitikę Pekine, sėdėjo vienas šalia kito, tačiau nors T. Abbotas planavo griežtai pakalbėti su V. Putinu, tai neįvyko. Jis turbūt bandys tai padaryti šį savaitgalį čia, Australijoje“, – svarsto R. Baltušytė .
LRT.lt pašnekovės teigimu, australams dabar labiausiai rūpi surinkti visų žuvusių palaikus, atgabenus į Australiją juos palaidoti ir užversti šį istorijos puslapį. Didelio pasipiktinimo dėl Rusijos šalyje, R. Baltušytės teigimu, nėra.
